Asmens sveikatos departamento direktorės, laikinai vykdančios ministerijos kanclerio funkcijas, Odetos Vitkūnienės teigimu, pakeitimai ypač svarbūs šiuo laikmečiu, kai dėl intensyvaus gyvenimo tempo, patiriamos įtampos psichikos sutrikimai tampa dažnesni. Jie neaplenkia net ir pačių mažiausių pacientų.  
„Amžiaus rykšte vadinami psichikos sutrikimai nesirenka žmonių nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal socialinę padėtį visuomenėje. Deja, jie užklumpa ir mažuosius. Tad turime dėti maksimalias pastangas, kad užtikrintume, jog kiekvienas jų laiku gautų kokybišką, sveikatos būklę, individualius poreikius atitinkantį gydymą. Svarbu ir tai, jog tiek vaikai ir jų šeimos, tiek suaugusieji, susidūrę su problemomis, kreiptųsi pagalbos. Turime keisti stigmatizuojantį požiūrį į psichikos susirgimus. Prie to galime prisidėti kiekvienas, nes juk išties nesame garantuoti, kad vienas ar kitas susirgimas, viena ar kita liga neužklups mūsų pačių ar mūsų artimųjų“, – sako O.Vitkūnienė.
 
Gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų pagalbos neretai prireikia vienu sunkiausių amžiaus tarpsnių – paauglystėje. Šie specialistai gali laiku pastebėti sutrikimus ir skirti reikiamą pagalbą. Taip pat šių gydytojų darbas reikšmingas diagnozuojant, diferencijuojant ir gydant vaikų ir paauglių raidos, psichikos ir elgesio sutrikimus ir būkles. Jų profesionalumas leidžia pagalbą augančiai kartai suteikti kuo anksčiau, kas dažnai padeda užkirsti kelią rimtesniems psichikos sutrikimams ateityje.
Naujai patvirtintoje normoje akcentuojamas nemedikamentinis gydymas. Pabrėžiama, kad gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras turėtų parinkti tinkamą psichoterapijos metodą, periodiškai vertinti jo efektyvumą, taip pat taikyti moksliškai pagrįstą psichikos sutrikimų biologinį gydymą ne vaistais, naudoti psichosocialines intervencijas.
 
Taip pat apibrėžta, kad gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras turėtų gebėti įvertinti savižudybės ir pavojingo sau ar kitiems elgesio riziką bei suteikti reikiamą pagalbą. Įtariant netinkamą elgesį su vaiku – nepriežiūrą, seksualinį, fizinį ar emocinį smurtą – gydytojas turėtų suteikti būtinąją kompleksinę pagalbą. Be to, naujoji norma papildyta nuostata, kad šis specialistas turėtų gebėti vertinti psichosocialinių problemų keliamą riziką paciento sveikatai ir taikyti tinkamas, racionalias priemones šiai rizikai mažinti.
 
Pakeitimus parengė darbo grupė, jie derinti su Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistais, taip pat Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos, Lietuvos jaunųjų psichiatrų, Lietuvos psichiatrų, Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijomis bei Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistais.
Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro medicinos norma atnaujinta ministro įsakymu ir įsigalios 2020 m. sausio 1-ąją. Paskutinį kartą ši norma keista 2005-aisiais metais.
Patvirtintą gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro medicinos normą galite rasti čia. 
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!