- Europos Komisija kasmet kiekvienai narei pateikia rekomendacijas, taip pat tikrina šalių planuojamus biudžetus. Kaip tarp kitų valstybių atrodo Lietuva?
- Europos semestro politikos tikslas – pabandyti išvengti krizių ar kai kaupiasi debesys, įspėti šalis nares, kaip sutvarkyti viešuosius finansus. Pavyzdžiui, netvarka šioje srityje Graikiją įstūmė į tokią rimtą bėdą, kad iš jos išsikapstyti reikėjo visų mūsų pagalbos – beprecedenčio Europos Sąjungos solidarumo. Komisija šalims narėms rašo pažymius ir turi galimybę nepritarti jų nacionaliniam biudžetui. Pavyzdžiui, pernai Italijai teko peržvelgti suplanuotą biudžetą ir pateikti naują, nes pirmasis variantas neatitiko Europos stabilumo ir augimo paketo. Lietuva, kalbant apie biudžeto planavimą, atrodo labai gerai.

- Kaip suprantu, galimai krizei esame pasiruošę?
- Biudžetas - perteklinis, rizikos suvaldytos, viešieji finansai tvarkomi puikiai. Esame viena sveikiausiai augančių ekonomikų Europoje. Bet tai - tik viena pusė. Kalbant mediciniškai, turime matyti visą rentgeno nuotrauką, atlikti ir papildomus kraujo ar plaučių tyrimus, nes reikia daugiau detalių. Kiek BVP tenka vienam gyventojui, koks biudžeto tvarumas, svarbu, bet dar svarbiau reformos šalies viduje, kiek jos sėkmingos. Būtent todėl Komisija vis giliau analizuoja socialinę politiką, švietimą ar sveikatos apsaugą. Europos Komisija kaip gydytojai pacientams pateikia rekomendacijas, ką daryti, kad bendras ekonominis augimas pasijustų visiems.

- Tačiau didelė dalis lietuvių su tuo nesutiktų, nes kasdienybėje to gerėjimo nejaučia. Tad kas ne taip?
- Didžiausia dvidešimt pirmo amžiaus Lietuvos problema, kaip sėkmės istoriją – penkiolika metų nuolatinio ekonominio augimo, išskyrus globalią ekonomikos krizę, – paversti visų piliečių jaučiama nauda. Bendri skaičiai įspūdingi: esame keturis kartus turtingesnė valstybė, nei buvome prieš penkiolika metų. Tačiau ekonomikos augimas nėra pasiekęs visų regionų. Biudžeto perskirstymas nėra efektyvus ir tvarus, mokesčių sistema nesubalansuota. Daug žmonių jaučia nepriteklių, gyvena socialinėje atskirtyje ir skurde. Ekonomikos augimas be atsakingos socialinės ir protingos mokesčių politikos gali būti jaučiamas tik tarp sėkmingiausiųjų. Valstybei, išgyvenančiai aukštą ekonomikos lygį, yra didelė grėsmė dar labiau padidinti socialinę atskirtį.

- Kur tuomet padarėme klaidą, kad net ir išgyvendami ekonomikos pakilimą turime didelę socialinę atskirtį?
- Vilnius laimėjo, nes čia buvo pritraukiamos investicijos, verslas, o regionai patyrė sunkumų. Turime septyniasdešimties procentų atotrūkį vertinant pragyvenimo lygį tarp Vilniaus ir, pavyzdžiui, Akmenės. Regionai ištuštėjo tiek dėl emigracijos, tiek dėl demografinių procesų. Maža to, turime galimybių atskirtį. Priklausomai nuo to, kur gimei, brėžiama, kiek gali pasiekti. Žinoma, daug priklauso ir nuo žmogaus, bet jei aplinka nemotyvuoja, sėkmę gyvenime pasiekia tik vienetai. Tas pats ir su sveikatos apsauga. Galimybė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas sostinėje yra, regione – ne, nes nėra specialistų. Todėl kurdami strateginius sveikatos apsaugos planus, privalome spręsti klausimą, ką daryti, kad medicinos sektoriuje neprarastume žmonių ir užtikrintume paslaugų prieinamumą.

- Pasigirsta kalbų, jog ir Europos Sąjungos projektinės lėšos panaudotos netikslingai...
- Bet pripažinkime, kad savo jėgomis per penkiolika metų tikrai nebūtume atnaujinę tiek švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų, tiek kelių infrastruktūros. Šios investicijos pakeitė mus į gera, atrodome europietiškai. Tiesa, dabar Vyriausybę skatiname persvarstyti investicijų strategiją ir investuoti ne ten, kur lengviausia – pastatus ar kelius, bet investuoti į Europos Komisijos rekomendacijose numatomas sritis. Tai yra bendruomenių stiprinimą, švietimo, sveikatos apsaugos sistemų struktūrines reformas. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos apsaugos sektorius, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, gauna gerokai mažiau lėšų. Tinklas neefektyvus: kai kur infrastruktūra perteklinė, kitur jos trūksta, kad būtų užtikrinamos kokybiško paslaugos.

- Užsiminėte, kad kartais Lietuvą pavadinate paradoksų šalimi, ar jų yra sveikatos sektoriuje?
- Ypač kalbant apie visuomenės sveikatą. Turime vienus geriausių sveikatos specialistų Europoje, stiprias medicinos mokyklas, aukštos kvalifikacijos gydytojus, bet gyventojai nesveiki. Nepaisant visų investicijų, gyvenimo trukmė pagal Europos vidurkį trumpiausia, ypač tarp vyrų.
Paradoksų yra ir kitose srityse, tarkim, švietime. 58 procentai šalies gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, Europos vidurkį lenkiame trylika procentų. Tačiau mokinių rezultatai gamtos, matematikos ir kitose srityse prastėja. Turime didžiulį BVP augimą, bet ir didžiausią socialinę atskirtį. Paradoksas.

- Virginijus Sinkevičius tapo Europos komisaru aplinkos ir vandenynų sričiai. Diskutuojama, ar tai - svarbus ar nelabai portfelis.
- Visi portfeliai yra svarbūs, kitaip jų tiesiog nebūtų. V.Sinkevičiui tekęs portfelis aktualus, nes Ursula von der Leyen kovą su klimato kaita yra išskyrusi kaip pirmąjį prioritetą iš šešių. Klimato politika atsispindės daugelyje politikos sričių, tad mūsų komisarui teks rimtos užduotys.

- Ne vienerius metus praleidote Briuselyje, kas šiandien jums labiausiai patinka jūsų darbe?
- Galimybė kasdien bendrauti su įvairiausiais žmonėmis. Net ir kolegoms, kurie vis dar dirba Briuselyje, sakau, kad jiems būtų labai sveika grįžti į savo šalis ir ten padirbėti. Tuomet truputį nusileidi nuo to debesies ir geriau supranti, kuo žmonės kvėpuoja.

---

 
Dosjė
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas nuo 2016 m. spalio 16 d.
Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas
Nuo 2006 m. iki 2016 m. dirbo Europos Parlamente, pirmininkų Jerzy Buzeko ir Martino Schulzo diplomatiniu patarėju
Mokėsi Panevėžio 5-ojoje gimnazijoje
Montclair Kimberley akademijoje Naujojo Džersio valstijoje,
Studijavo Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos institute.
JAV Colgate universitete Niujorko valstijoje įgijo tarptautinių santykių bakalauro laipsnį
Paryžiaus politikos mokslų institute – Europos studijų magistro diplomą
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!