Ko tik per Kalėdas nepadarysi iš meilės artimam. O artumas neišpasakytai stipresnis, kai rinkiminiai metai ant nosies. Parlamentarai užsimojo išgelbėti lietuvius nuo brangesnio šiukšlių išvežimo. Žinoma, ne savo, o ekologijos sąskaita.
Sąskaitomis už šiukšlių išvežimą, neva, susirūpinę parlamentarai gyventojų pinigines pasišovė gelbėti ne savo , o ekologijos sąskaita. Sąvartynai išliks pigiausiu atliekų šalinimo būdu.
Gali ir neatpigti
Savivaldybių tarybos jau manėsi sutvarkiusios šių metų reikalus. Ne išimtis ir šiukšlių išvežimo kainos nustatymas. Kalbėta apie didesnes sąskaitas. „Mes nekalti, kaltos europinės normos“, - purtėsi nenoriai sprendimą priimantys savivaldybių nariai. Penkis kartus didėja sąvartynų mokestis. Nuo 5 eurų iki 27,51 europietiško pinigo už toną. Tik štai sulaukta „staigmenos“. Atpirkimo ožio vietoje nepanorę likti Seimo nariai nusprendė dar metus rinkliavos nedidinti.
Bene garsiausiai sąvartynų mokestį dėl brangsiančio šiukšlių išvežimo linksniavo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) atstovai. Šis rūpinasi ne tik Kauno miesto ir rajono konteinerių turiniu, bet ir tuo, kas išmetama Jonavoje, Kėdainiuose, Raseiniuose ir Kaišiadoryse. Antai, pastarojo rajono spauda jau trimitavo, kad šiukšlių išvežimas gyventojams brangs kone dvigubai. Keliais papildomais eurais, kas mėnesį. Kokią įtaką šiems planams turės Seimo sprendimas esą gelbėti gyventojų pinigines ekologijos sąskaita?
Kad ir kaip karštai parlamentarai mušėsi į krūtinę, prisiekinėdami, kad rūpinasi gyventojų pinigine, jų žodis nėra paskutinis. Atliekų išvežimo kaina dabar gali būti perskaičiuota, bet nebūtinai pasikeis. „Grubiai tariant, yra du komunalinių atliekų sutvarkymo būdai: šalinimas sąvartyne ir deginimas. Skaičiuota, kad padidėjus sąvartyno mokesčiui atliekų tvarkymo kaina abiem būdais pasidarys vienoda, - sakė Kauno RATC direktorė Ingrida Valavičienė. - Todėl ketinome rinktis aplinkai draugiškesnį laiptelį – deginimą. Pigesnis būdas atsirado, gal bus noras didesnę dalį atliekų perkelti į sąvartynus. Tarsimės su dalininkais, rinksimės ar eiti aplinkai draugišku būdu ar pigesniu keliu.“
Ministro žodis neįdomus
Nepamirškime esmės. Europos Sąjunga padoraus sąvartynų mokesčio reikalauja ne paprastiems lietuviams nuskurdinti ir emigracijai paskatinti. Atliekų tvarkymo hierarchija paprasta: vengimas, perdirbimas, deginimas ir šalinimas sąvartynuose. Pasirenkame aukštai nekopti, geriau ant apatinio laiptelio atgauti kvapą. Šią tiesą seimūnams bandė priminti ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Tai, ką dabar daro sąvartynų administratoriai, pats pigiausias būdas šalinti atliekas sąvartyne. Penki eurai – suma, kuri neįpareigoja naudotis kitais brangesniais būdais: rūšiuoti, perdirbti. Kainos pakėlime šitas mokestis neatsispindi. Jeigu mes duris paliekame dar plačiau atvertas, tai tikrai yra motyvacija šalinti atliekas sąvartyne ir nedaryti nieko. O sąvartyno prisipildymas ir naujų poreikis jau dabar yra, nors esame įsipareigoję daugiau jų nesteigti“, - sakė K.Mažeika ir apeliavo į tai, kad geri parlamentarų norai visai ne vietoje. „Reikėtų nesiklaidinti, nes sąvartynų vartų mokesčio kaina sąskaitoje, kurią gauna gyventojai užima tikrai menką dalį“, - sakė Aplinkos ministerijos galva. Įdomu tai, kad priešingoje barikadų pusėje apkasus išsikasė ir dauguma „valstiečių“, partijos, kuri ir delegavo ministrą, atstovų.
„Turime atsižvelgti į kelis dalykus. Šiandien deginimas neveikia. Alternatyvų, kur tos šiukšlės gali papulti, nėra daug. Žmonėms pateikti dabar staigmeną ir pasakyti, kad šiukšlės drastiškai brangs – tikrai negalime to padaryti. Turim kitiems metams išlaikyti tą patį mokesčio lygį ir kai bus kitos alternatyvos, kur galima išvežti šiukšles, galėsim galvot apie tai, kad reikia branginti“, - sakė Seimo narys Valius Ąžuolas. Jam antrino kitas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. „Natūralu, niekam nesinori, kad šiukšlių išvežimo kainos kiltų. Į sąvartynus turėtų patekti kuo mažiau šiukšlių. Natūralu, kad turėtų būti skatinamas rūšiavimas, nes tai padarius jos tampa žaliavomis. Perdirbėjai iš to uždirba, tai galbūt galima pagalvoti, kad už tokias išrūšiuotas šiukšles gyventojai nemokėtų. Bet čia požiūris į ateitį“, - sakė jis. Kaip žinia, aplinkos ministro autoriteto šįkart neužteko.
Komentaras
Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojų asociacijos konsultuojanti ekspertė Marija Lippa:
- Sprendimas parodo mūsų politikų politiškumą blogąja to žodžio prasme. Įsivaizduojate, penki eurai už toną... ką tai reiškia? Mokestis - pasityčiojimas. Jis atsirado todėl, kad nuo Europos Komisijos buvom gavę per galvą, kad reikia mokesčio. Įvedėm didesnį, bet jau trečią kartą jį mažinam. Esama rinkliava tikrai neskatina gyventojų rūšiuoti, įmones imtis rimtesnių priemonių, siekiant sumažinti atliekų kiekį. Tuo labiau keisti gamybą taip, kad susidarytų kuo mažiau neperdirbamų atliekų. Seimo Aplinkos apsaugos komitete kalbėta, kad deginimo pajėgumus reikia apriboti, kad būtų paskatintas perdirbimas. Ir tie patys žmonės paskui balsuoja už penkių eurų sąvartynų mokestį.
C`mon.
Į sąvartyną šiukšles leidžiam, nes tie penki eurai yra žiaurus blogis. Reikia suvokt, kad bet kuris kitas normalus atliekų tvarkymo būdas pagal kaštus yra žymiai brangesnis, negu vežimas į sąvartyną. Smulkesnių įmonių vadovai pasiskaičiuoja, kad jiems neapsimoka pirkti pakuočių išvežimo, jie pasuka galvą ir nusprendžia, kad gal geriau į bendrą konteinerį viską sukišti. Kaip mes atrodome prieš Europą? Formaliai žiūrint mokestį įvedėme, bet iš tikrųjų jis nieko nereiškia. Galioja tik biurokratiškai. Jeigu klausimyne reikia atsakyti „Ar yra nustatytas sąvartynų mokestis?“ Dažniausiai europiniai klausimynai būna tokie. Mes išdidžiai galėtume pažymėti „Taip“. O jeigu gilintis į detales, penki eurai už toną yra niekas.
Tarp kitko
Vilniuje daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio 1-osios brangsta 70 proc. 60 kvadratinių metrų buto gyventojas kitąmet už šiukšles per mėnesį mokės 4,79 euro – dviem eurais daugiau nei šiemet. Tuo metu 175 kvadratinių metrų ploto nuosavo namo gyventojai, planuojama, už šiukšles mokės 8,33 euro – 3 eurais daugiau nei iki šiol. 80 proc. didės įkainiai maitinimo įstaigoms, t. y. maždaug 260 kvadratinių metrų kavinė už atliekų išvežimą mokės 38,54 euro per mėnesį vietoj šiuo metu mokamo 21,39 euro nuosavų namų gyventojams – 60 procentų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: