Ar pavyks įgyvendinti „žaliosios“ deklaracijos įsipareigojimus?

Giedrius Gaidamavičius
2021-06-10
Aukšto rango svečiai iš Europos Sąjungos institucijų, skambūs prezidento palyginimai, daugybė įsipareigojimų „remti“, „skatinti“, „siekti“, o kai kuriais atvejais ir bandymas peršokti Europos žaliojo kurso iškeltą kartelę... Tokiomis nuotaikomis, Prezidentūros kieme pasirašyta „Žaliosios Lietuvos“ deklaracija. Ko reikia, kad deklaratyvūs aplinkosauginiai įsipareigojimai neliktų tik aidais institucijų koridoriuose, o jiems įgyvendinti pakaktų politinės valios?   
Ar pavyks įgyvendinti „žaliosios“ deklaracijos įsipareigojimus?
Praėjusį savaitgalį „Žaliosios Lietuvos“ deklaraciją pasirašė (iš kairės) už Europos žaliąjį kursą atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, prezidentas Gitanas Nausėda ir aplinką, vandenynus bei žuvininkystę kuruojantis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Pasirašė deklaraciją
Kartu su už Europos žaliąjį kursą atsakingu Europos Komisijos viceprezidentu Fransu Timmermansu bei aplinką, vandenynus ir žuvininkystę kuruojančiu eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi šeštadienį pasirašytą „Žaliosios Lietuvos“ deklaraciją prezidentas Gitanas Nausėda prilygino valdančiosios koalicijos steigimo dokumentui. „Šią valdančiąją koaliciją sudarote visi jūs: verslininkai, ūkininkai, energetikai, visuomenininkai, nevyriausybinės organizacijos, žmonės, kurie yra neabejingi ne tik globaliai aplinkai, bet ir šalia esančiam medžiui, upeliui, ežerui“, – oficialioje kalboje Prezidentūros kieme sakė šalies vadovas.
Deklaracijoje, užbaigiančioje daugiau nei prieš metus prezidento pradėtą „Žaliosios Lietuvos“ iniciatyvą, išreiškiama parama Europos žaliajam kursui, įsipareigojama skatinti žaliąsias iniciatyvas, prisidėti prie kovos su klimato kaita, šalyje kurti švaresnę ir sveikesnę aplinką.
 
Europos žaliasis kursas – 2019-ųjų pabaigoje visų ES šalių (išskyrus Lenkijos) pasiektas susitarimas–veiksmų gairės, kuriomis užsibrėžta iki 2050-ųjų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, išsaugoti biologinę įvairovę, mažinti taršą, pereiti prie žiedinės ekonomikos ir kt., tam numatant šimtus milijardų eurų siekiančias investicijas. Pirmuosius pokyčius Bendrijos politikai žada pasiekti jau 2030-aisiais – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 55 proc. (lyginant su 1990-aisiais). Beje, „Žaliosios Lietuvos“ deklaracija žadama eiti dar toliau ir, palyginti su pirmaisiais nepriklausomybės metais, šalyje pasiekti 70 proc. mažesnį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rodiklį. 

 
Tikslai gražūs, tačiau atidžiau panagrinėjus deklaraciją galima pamatyti, jog dažniausiai joje figūruojantys žodžiai „siekti“, „skatinti“, „remti“. G.Nausėda sutiko – deklaracijos negali pakeisti realių darbų, todėl reikalingas susitelkimas, parama įmonėse ar ūkiuose gimstančioms iniciatyvoms. „Be jokios abejonės, daugybė klausimų šiandien yra tiek Vyriausybės, vykdomosios valdžios, savivaldybių, įmonių, įstaigų ir net pačių piliečių rankose“, – teigė prezidentas, kartu pridūręs, jog ir pats nesilaiko anksčiau duoto pažado bent kartais į darbą atvykti dviračiu.
Beje, gegužės viduryje prezidentas Seimui pateikė Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, pagal kurį teisėkūros iniciatyvos taip pat turi būti vertinamos, atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir klimato kaitai.
 
Ministras: reikia tartis tarptautiniu mastu
 

„Kaip Greta (aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg- red. past.) sako, mes, politikai, dažnai užsiimame deklaracijomis, bet ne ryžtingais sprendimais. Už kiekvienos deklaracijos turi būti reguliaciniai veiksmai, ribojimai, taršos įkainojimas“, – paklaustas, ar be politinės valios pakaks vien tik pasirašytos deklaracijos, L.S. atsakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

 
Ministro teigimu, jau rudenį numatoma pateikti „daug įstatymų projektų“, susijusių su aplinkosauga ir tvarumu. Be to, liepą turėtų pasirodyti įstatymo projektas, susijęs su taršos mokesčiu automobiliams. Vis dėlto ministras jo turinio detaliau atskleisti dar nenorėjo.
S.Gentvilas įsitikinęs – prie pokyčių aplinkosaugoje turi prisidėti ir visuomenė, be to, šioje srityje būtini tarptautiniu mastu suderinti veiksmai, kas yra ypač aktualu Lietuvai.
„Esame maža valstybė. Jeigu užkelsime standartą labai aukštai, mūsų verslai, darbo vietos, pasislinks į kitas šalis – mes tiesiog gaminsime per brangiai. (...) Dėl aplinkosaugos turime susitarti tarptautiniu mastu – kokį standartą taikysime gamyboje, kokius mokesčius taikysime, ką taikysime naftos produktams, kaip ir kokia elektra prekiausime“, – teigė aplinkos ministras.  


 
Nebus tik deklaracija?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė politologė Margarita Šešelgytė sutiko, kad „daug deklaracijų lieka tik deklaracijomis“. Tačiau šiuo atveju situaciją keičia tai, jog egzistuoja Europos žaliojo kurso fone numatyti teisiniai bei finansiniai įsipareigojimai – tai esą rimtas „Žaliosios Lietuvos“ deklaracijos pamatas.
 
Viešojoje erdvėje prezidentas G. Nausėda dažnai kritikuojamas už lyderystės stoką ir dėl to dažnai yra lyginamas su pirmtake Dalia Grybauskaite. Ar „Žaliosios Lietuvos“ iniciatyva – pavyzdys, kur šalies vadovui, visgi pavyko pademonstruoti lyderystę? M.Šešelgytė sutiko, kad G.Nausėda šiuo atveju ėmėsi lyderio vaidmens, tačiau, politologės teigimu, viskas priklausys nuo to, kiek aplinkosaugos temai Prezidentūra dėmesio skirs ateityje.
„Ar pavyks parodyti lyderystę toliau? Norint tai padaryti, reikės išlaikyti šiai temai dėmesį. Bet čia yra daug „jeigu“ ir žiūrėsime kaip viskas klosis toliau“, – kalbėjo politologė. 

 
Vis dėlto M.Šešelgytė mano, kad aplinkosaugos tema politinėje darbotvarkėje ir toliau išliks aktuali: „Žaliasis kursas yra vienas šios Europos Komisijos prioritetų. Kol ši komisija dirbs, tikrai privalėsime daug kalbėti apie aplinkosaugą kaip Europos Sąjungos valstybė – maža valstybė, kuri žaidžia pagal Bendrijos taisykles.“

 
Nevyriausybininikų nuomonė
Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas vienijančios Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė:  

- Visos deklaracijos yra geros tiek, kiek jos yra įgyvendinamos. Netgi silpniau parašyta deklaracija gali būti labai gera istorinėje perspektyvoje po dešimties metų, o stipriausia – gali būti labai silpna, jeigu ji liks tik deklaracija.
Reikėtų aiškiai įvardyti rodiklius ir juos sekti. Politikams reikėtų nepataikauti dabartinei verslo struktūrai, visuomenės vartojimo kultūrai, o tai yra gana sudėtinga, nes politikas lyg ir turi pataikauti, kad jį perrinktų – nors pokyčiai reikalauja nepataikauti. Viskas priklausys nuo to, kaip prezidentas stebės situaciją ir kiek turės valios inicijuoti pokyčius.
Politikai turėtų suvokti, kas yra žaliasis kursas ir kokio masto turime problemą. Manau, kad tai supranta mažuma politikų, maža institucijų darbuotojų dalis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Lauktuvės“ iš Nepalo

    Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica