- Neseniai sveikatos apsaugos ministras įvardijo keletą reformų ir prioritetinių darbų, tarp kurių – visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės gerinimas. Ar šiandien jau yra aiškūs būsimi visuomenės sveikatos sistemos kontūrai?
- Esame sutarę per mėnesį su ministerija apsispręsti, kokios sveikatos priežiūros įstaigos įstatyme liktų, o kurias būtų galima sujungti. Rudens sesijoje bus pateiktas įstatymo projektas dėl įstaigų pavadinimų, veiklų ir funkcijų. 
 
- Ar šiandien jau žinomos ligoninių tinklo gairės bei mažųjų ligoninių ateitis?
- Kuriame bendrą viziją, kaip sveikatos sistemos tinklas turėtų veikti įvairiais atvejais – taikos, krizių, pandemijų metu. Jokios prievartos gydymo įstaigoms taikoma nebus, jos galės rinktis vieną iš keturių veiklos modelių.
Vienas variantas – nekeisti nieko. Tačiau rajonų savivaldybės turės įvertinti tai, jog mažėja teikiamų paslaugų kiekiai, o į regionus pritraukti darbuotojus yra sunku. Todėl nieko nedarant vargu, ar bus užtikrintas stabilus įstaigų finansavimas. Antras variantas – pagal priimtas sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė, ir savivaldybės. Todėl mažosios įstaigos galės jungtis prie stambesnių ministerijai pavaldžių ligoninių, taip savivaldybėms išsaugant dalininkų teises. Trečias modelis – jei ligoninės atitinka nustatytus kriterijus ir neteikia aktyvaus gydymo paslaugų, jos galėtų jungtis su savivaldybėse esančiomis pirminės sveikatos priežiūros arba psichikos sveikatos priežiūros įstaigomis. Taip atsirastų bendruomenės centrai, teikiantys pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos priežiūros bei stacionaro paslaugas. Ketvirtas variantas – klasterinis, kuomet įstaigos galės sudaryti sutartis tam tikroms paslaugoms teikti.
Šis procesas juda į priekį. Ministerija jau yra paruošusi viziją, kuri turės būti suderinta su Sveikatos reikalų komiteto daugumos atstovais, po to bus patobulinta ir rudeniop vėl pristatyta komitetui. Tada procesas prasidės.
 
- Pagrindinė praėjusios savaitės tema – Nacionalinio vėžio instituto ateitis. Įstaigos atstovai baiminasi reorganizacijos, kuri institutą galbūt pavers į Santaros klinikas integruota ligonine. Kokia jūsų nuomonė dėl šio proceso?
- Manau, kad prieš septynerius metus priimtas atskiras Nacionalinio vėžio instituto įstatymas, kuriuo reglamentuota įstaigos veikla ir pavaldumas Švietimo ir mokslo ministerijai, buvo klaida. Tačiau institutas vadina svarbų vaidmenį kovojant su onkologinėmis ligomis, turi tarptautinį pripažinimą, tad jungti jį prie Santaros klinikų nėra reikalo. Stambios įstaigos nėra efektyvi veiklos forma. Galbūt galima sudaryti bendradarbiavimo sutartį, bet instituto jungimui prie Santaros klinikų nepritariu.
 
- Pastaruoju metu suskirto pozicijos dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos ateities. Ministras pradėjo jo atleidimo procedūrą, tačiau vadovo stojo ginti Seimo opozicijos atstovai (daugiausia „valstiečiai“). Ar teisingai šiuo atveju, jūsų nuomone, pasielgė ministras?
- Arūnas Dulkys nėra tas ministras, kuris nedaro klaidų. Manau, kad buvo padaryta klaidų ir su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru, atleidžiant buvusį jo vadovą Saulių Čaplinską. Dėl Šiaulių ligoninės – ministras turi elgtis principingai, jei mato pažeidimų. Ar už viską turi atsakyti ligoninės vadovas šiuo konkrečiu (mobingo – red. past.) atveju? Manyčiau, kad ne. Iki šiol Mažeika buvo vertinamas kaip vienas geriausių įstaigų vadovų. Galbūt jis susidūrė su tam tikru pasipriešinimu, per daug dėmesio skyrė formaliam įsakymų vykdymui, neatsižvelgdamas į medikų – konkrečiai mirusios gydytojos – psichologinę situaciją. Bet abejoju, ar jis nusipelno atleidimo. Mano nuomonės šiuo klausimu teiravosi Aurelijus Veryga – ar dėlto, kas įvyko, galima atleisti įstaigos vadovą. Tačiau aš jam pasakiau, kad pertekliniai įstatymų pakeitimai, dabar leidžiantys atleisti vadovus, yra pasiūlyti ir priimti jo paties. Kaip komiteto pirmininkas, negaliu kištis ir ko nors spręsti, tačiau manau, kad, jei Mažeika gins savo teises teismuose, gali būti, kad jis apsigins.      
 
- Ką manote apie šiuo metu Seime svarstomus narkotinių medžiagų dekriminalizavimą ir alkoholio ribojimų švelninimą?
- Prieš ketverius metus priimtos pataisos, numatančios baudžiamą atsakomybę už nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymą be tikslo platinti. Policija, prokuratūra, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas mano, kad dėl to dabar yra nemažai jaunų žmonių, kuriems dėl atsitiktinių atvejų gali būti sužlugdytas gyvenimas. Reikėtų peržiūrėti tam tikras atsakomybes. Bent jau pirmą kartą tikrai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, daugiau dėmesio skiriant psichologinei pagalbai, gydymui, reabilitacijai. Niekas čia neliberalizuojama – narkotikai kaip buvo, taip ir bus netoleruojami.
„Valstiečiai“ praėjusioje kadencijoje nuėjo populistiniu keliu kovodami su legalia alkoholio rinka, o ne probleminėmis grupėmis. Mūsų kryptis – nustatyti grupes, kur alkoholis vartojamas labiausiai, išsiaiškinti priežastis ir taikyti specifines priemones.
Neleisti alkoholiu prekiauti sekmadienį būtų neteisinga. Negyvename uždarame pasaulyje, galime kirsti sienas ir matome, kokią alkoholio pardavimo politiką vykdo Latvija ar Lenkija. Valandos, kuriomis galima prekiauti, – neesminis dalykas. Esmė – ar leisti alkoholio įsigyti aštuoniolikmečiams. Reikia žiūrėti, kokios vartojimo tendencijos vyrauja šioje amžiaus grupėje. Matome tai, kad tarp jų didėja lengvųjų narkotikų vartojimas. Todėl reikia svarstyti, ar jiems visiškai neleisti įsigyti alkoholio, ar leisti įsigyti tik tam tikro stiprumo gėrimus. Už alkoholio liberalizavimus aš nebalsuosiu, tačiau griežtinimų irgi nepalaikysiu – tai neefektyvu, neracionalu ir atneš pajamas kitoms valstybėms.

---

 
Dosjė
1987 m. Kauno medicinos institute (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) įgijo gydytojo išsilavinimą.
1979–1996 m. ir 2000–2002 m. dirbo Pasvalio rajono centrinėje ligoninėje (1992–1996 m. ir 2000–2002 m. ligoninės vyriausiasis gydytojas).
1991–1995 m. Pasvalio rajono tarybos pirmininkas ir deputatas.
1996–2000 m. Seimo narys.
2000–2004 m. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys.
2003–2004 m. Pasvalio rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas.
Nuo 2004 m. nuolat renkamas Seimu nariu (šiuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!