Ankstyvoji vaikų reabilitacija stringa. Nesukrapšto specialistų

Sima Kazarian
2022-05-16
„Užsiimame patys, kiek turime jėgų ir pinigų. Pagalba, kurią gauname, ateina geros širdies žmonių dėka“, – sako neįgalų vaiką auginanti mama Neringa. Vilniuje eilės didžiulės: vaikus ankstyvajai reabilitacijai tėvai dabar registruoja rudeniui. Dėl šių trikdžių keleri metai aidi ir Valstybės kontrolės įspėjimai, tačiau srities specialistai teigia: gerus norus griauna specialistų trūkumas.
Ankstyvoji vaikų reabilitacija stringa. Nesukrapšto specialistų
Tėvai skundžiasi, kad raidos sutrikimų turintys vaikai ir po pusę metų ar net visus metus negauna ankstyvosios reabilitacijos paslaugų.

Rekomendacijos pasenusios
Pasitaiko skundų, kai turintys raidos sutrikimų vaikai ir po pusę metų ar net visus metus negauna paslaugų. Ir ne tik dėl to, kad kai kuriose vietovėse ambulatorinė reabilitacija neprieinama – trikdžių esama ir reabilitacijos taškuose, kurie dirba arti šeimų.
 
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas atkreipė dėmesį, kad ambulatorinės ankstyvosios reabilitacijos paslaugos vaikams jau 2017 m. turėjo būti prieinamos visose savivaldybėse, deja, to nėra. „Tai yra didelės svarbos valstybės kontrolės rekomendacija, kuria siūlyta suplanuoti ir įgyvendinti konkrečias priemones“, – prieš keletą savaičių L.S. kalbėjo M.Macijauskas.
 
Tačiau naująjį Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų aprašą kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupe rengianti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro vadovė dr. Jovita Petrulytė teigia, kad Valstybės kontrolės išvados yra 2016 metų, daug kas nuo to laiko pasikeitė. Naujasis paslaugų aprašas bus pateiktas derinti jau šį mėnesį. Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų plėtra planuojama tęsiant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą sveikatos srityje.
 

Problemą mato kitur

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigia, kad iš principo ankstyvosios reabilitacijos, vaiko raidos sutrikimo paslaugų daugėja, bet „grand problema“ – specialistų trūkumas ir maži įkainiai: „Jei specialistas vietoj 5 eurų per valandą gali uždirbti 25, jis eina dirbti į privatų sektorių, – pragmatines priežastis vardijo L. Slušnys. – Tada turime dramatišką situaciją, kad tėvai, kurie galėtų gauti paslaugas, turi susirankioti jas privačiame sektoriuje.“

 
„Dabar turime rimtą bėdą: nesukrapštome specialistų. Tai ne širdies persodinimo operacija, o kažkokie vaiko raidos sutrikimai – toks paveldėtas požiūris į šią sritį ir jos įkainius sunkiai braunasi per kitų įkainių tinklelį“, – konstatuoja Seimo narys ir teisybės dėlei pripažįsta, kad tų įkainių yra daugybės ir visi paslaugų teikėjai prašo juos didinti. „Į tą patį milijoną taikosi milijonas prašytojų ir kiekvienam trūksta pinigų. Čia yra toks grynai moralinis-vertybinis dalykas: ar mes rimtai kreipiame dėmesį į ankstyvąją reabilitaciją. Mano, kaip Seimo nario, užduotis, kad šios paslaugos būtų tarp prioritetinių“, – tikino L.Slušnys.
 
Jo žiniomis, bus stengiamasi išplėsti komandas. „Bet jei nebus padaryta įkainių peržiūra, gali kurti ką nori“, – konstatavo Seimo narys. „Jei įkainių nedidinsim, kas dirbs? Toj vietoje mes klimpstam. Kol kas nežinau, kaip išrišti šį Gordijaus mazgą. Turiu viltį, kad dabartinė nuostata, kuri egzistuoja SAM, pastūmės šiuos dalykus į priekį, bet nežinau, kiek“, – pečiais gūžčiojo L.Slušnys.
 
Dr. J.Petrulytė pasakoja, kad įkainiai paskutinį kartą kelti 2018 metais atnaujinus paslaugų teikimo aprašą. Šių metų apraše taip pat numatomas įkainių didėjimas, tačiau jis geriausiu atveju įsigalios kitąmet. „Yra augimas, bet kiek jisai motyvuos specialistus dirbti valstybiniam sektoriui, neaišku“, – konstatuoja J.Petrulytė. Ji teigė, kad Santaros klinikose atsiras naujas korpusas ir padvigubės ankstyvosios vaikų reabilitacijos stacionaro lovų skaičius, tačiau čia pat priduria, kad lovų negana – dirbti su vaikais reikės specialistų.
 
Visose savivaldybėse – nereikia
Pagal naująjį aprašą šalyje yra numatyti penki ankstyvosios vaikų reabilitacijos regioniniai ir du universitetiniai centrai – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Šie centrai koordinuos ambulatorinių ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimą savivaldybėse. Šiuo metu paslaugas teikia apie 50 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, bet tikimasi, kad skaičius augs.
 
Parlamentaras L.Slušnys nemato problemos dėl to, kad ne visose savivaldybėse teikiamos ambulatorinės ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. „Nesu šalininkas, kad kiekvienoje savivaldybėse turėtų būti po ankstyvosios reabilitacijos tašką, turint šiuolaikines mobilumo galimybes. Geriau tvirtas geras centras ir pavėžėjimo galimybė, važiavimo kaštų kompensavimo mechanizmas“, – sakė L.Slušnys.
 
Jis pastebi, kad neįmanoma turėti tiek resursų, kad kiekvienoj savivaldybėje būtų teikiama paslauga, nebus net tiek klientų. „Lietuva sumažėjusi ir tebemažėjanti šalis, nesvajokim, kad paslaugos plėsis kiekvienoje savivaldybėje, turi būti galimybė patekti ten, kur dirbama gerai“, – kalbėjo parlamentaras.
 

Panašiai kalba ir J.Petrulytė. Valstybės kontrolė tvirtina, kad rekomendacijos įgyvendinimą vertins tik patvirtinus naują aprašo redakciją ir užtikrinus paslaugų prieinamumą bent tose savivaldybėse, kuriose yra per tūkstantį vaikų iki 7 metų. J.Petrulytė sutinka, kad tokiose savivaldybėse turi būti specialistų komanda.
 

„Tikrai nebus galimybių sudaryti specialistų komandų tokiuose mažuose rajonuose kaip Pagėgiai, Rietavas, Elektrėnai“, – konstatavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro vadovė dr. Jovita Petrulytė.

 
Mama: trūksta žinių
Autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų auginanti Neringa iš Ukmergės teigia, kad su vaiko diagnoze susitaikyti buvo labai sunku. Trūksta iniciatyvos ir ugdymo įstaigoje, kur vaikui neužtikrinama psichologinė pagalba. „Užsiimame patys, kiek turime jėgų ir pinigų. Tikra Dievo dovana yra mokytoja, kuri žmogus iš didžiosios raidės – padeda kiek tik paprašome ir net daugiau“, – sakė Neringa ir pridūrė, kad pagalba, kurią ji gauna, ateina geros širdies žmonių dėka. „Aš kartais tikrai gal nežinau, kas mums priklauso, kas ne... ar mes nedaeinam kažkur, ar nesuprantam... Tu viską sužinai, išgirsti atsitiktinai. Žiūrėk, kad kažkas už durų sėdi, pataria, liepia pasiklausti, tada lendi, aiškiniesi, pasirodo, priklauso, vėl kažką išgirsti... Gal mes ne tiek landūs, nežinau, nuo ko priklauso tas susižinojimas“, – apie komunikacijos trūkumą kalbėjo neįgalų berniuką auginanti mama.
 
J.Petrulytė sako negalinti atmesti, kad tėvams trūksta informacijos. „Ankstyvosios reabilitacijos specialistų komanda pateikia visas rekomendacijas, kokias papildomas pagalbas galima išnaudoti, tačiau dirbame su ankstyvojo amžiaus vaikais, jei diagnozė nustatoma vėliau, tuomet vaikas patenka į kitas rankas. Dėl informacijos apie savivaldybėje teikiamas paslaugas šeimos taip pat gali kreiptis į savivaldybės Socialinių paslaugų centrą“, – priminė pašnekovė.
 

„Tikslas padėti auginti vaiką šeimai ten, kur jie gyvena. Raidos sutrikimų gydymas susijęs ne su pagydymu, o su negalios mažinimu, įvairių įgūdžių lavinimu, gerinimu, pagalbos adaptuojantis visuomenėje. Tai ambulatorinių paslaugų uždavinys“, – paslaugų gaires apibūdino J.Petrulytė.
 
Didžiausios bėdos – Vilniaus regione
Pagrindinė problema – specialistų trūkumas ypač mažesnėse savivaldybėse. Paslaugoms teikti taip pat reikia specializuotos įrangos. Todėl savivaldybės nelinkusios steigti naujų tarnybų. „Darbuotojus bent po 0,25 etato juk reikia surasti. Tėvai taip pat kelia kartelę, reikalauja papildomų specialistų, štai naujam apraše bus privalomas ergoterapeutas – tai jau 7 specialistai komandoje. Jei nėra komandos, įstaiga neturės licencijos ir sutarties su Valstybine ligonių kasa“, – kliūtis vardijo pašnekovė.
 
Ji pastebėjo, kad didelė eilių problema Vilniuje, kur vaikų skaičius didelis, o mieste tik 5 ar 6 komandos, kurios rūpinasi ambulatorinėmis ankstyvosios reabilitacijos paslaugoms. „Tai mažai, todėl susidaro eilės ir penkiems mėnesiams. Dabar vaikai registruojami rudeniui. Bet tam įtakos turi ir specialistų migracija į privačią praktiką. Mamos turi eiti privačiai, nors girdžiu, kad ir privačiai pas logopedą Vilniuje reikia laukti pusmetį“, – padėtį nušvietė J.Petrulytė.
 
Vilniuje eiles didina faktas, kad būtent šiame regione koncentruojasi dauguma iš dešimties savivaldybių, kuriose neteikiamos paslaugos: tai Molėtai, Švenčionys, Ignalina, Trakai, Šalčininkai, Skuodas, Jurbarkas, Kupiškis, Rokiškis, Lazdijai, Varėna. „Pavyzdžiui Iš Trakų matome pacientų judėjimą į Vilnių, bet yra savivaldybių, kurių labai mažai vaikų gauna ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, matyt, dėlto, kad nenuvažiuoja į toliau esančią įstaigą“, – svarstė J.Petrulytė ir pridūrė, kad kartais tėvams nepavyksta vaikus nuvežti net tada, kai paslaugos teikiamos tame pačiame rajone.

 
Kas bus naujo?
Be jau minėtų penkių centrų, Lietuvoje naujuoju aprašu siekiama spręsti tokias problemas, kaip kokybės netolygumai, planuojama parengti daugiau standartų, kad kompleksinė pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose centruos, bet ir regioniniuose centruose. Nauji regioniniai centrai galės teikti išplėstines konsultacijas, kad nereikėtų dėl diagnozės patikslinimo vykti į Vilnių ar Kauną.
 
Taip pat bus aiškesnis paciento kelias, apibrėžtos universitetinių ir regioninių centrų bendradarbiavimo, metodinio vadovavimo funkcijos, sudaryti metodikų sąrašai, kurias turi taikyti įvairaus lygio tarnybos, aiškiau apibrėžtas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įskaitant ir su švietimo įstaigomis geriau integruoti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Vyrai jau verkia

    Nors visuomenėje apie vyrų psichoemocinę sveikatą kalbama drąsiau ir garsiau, statistika liudija, kad emocinių sunkumų slegiami vyrai nėra linkę kreiptis pagalbos. Visgi pirmasis žingsnis jau žengtas – kino salėse vyrai išdrįsta parodyti ir džiaugsmą, ir ašaras.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris