A.Sasnauskas laikosi pozicijos, kad dėl problemų su teisėsauga jis nuo 2014-ųjų realiai dirbo kelis mėnesius, todėl kadencija turėtų būti pratęsta tokiam laikui, kiek jis realiai nėjo pareigų.
2014 metų birželį VLK vadovu paskirtas A.Sasnaukas nuo pareigų nušalintas tų pačių metų lapkričio mėnesį, o 2016 metų liepą atleistas iš pareigų ir į jas grąžintas tik 2018 metų birželį.
Ministerija tokius argumentus ginčijo.
 
Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė ir skundą dėl birželio pradžioje priimto A.Verygos įsakymo, kuriuo A.Sasnauskas į pareigas paskirtas nepilnam mėnesiui iki kadencijos pabaigos.
„Teismo vertinimu, pareiškėjas faktiškai buvo grąžintas į tarnybą tokiomis pat sąlygomis, kokios egzistavo iki jo atleidimo, tai yra į terminuotą ketverių metu įstaigos vadovo kadenciją, kuri buvo prasidėjusi 2014 metų birželio 30 dieną ir turėjo pasibaigti 2018 metų birželio 30 dieną, buvo atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis“, – rašoma SAM pranešime.
 
Teismo sprendimą dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.
A.Sasnauskas VLK vadovo pareigų 2016 metų liepą neteko, kai Apeliacinis teismas paliko galioti jam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimo byloje.
Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymu bylą dar kartą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas išteisino A. Sasnauską, nustatęs, kad jis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą.
Ši byla susijusi su 2009 metais VLK organizuotais ir vykdytais tariamai viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimais, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir ją neutralizuoti. Įtarta, kad to siekė pats įstaigos vadovas A.Sasnauskas, siekdamas apsisaugoti nuo teisėsaugos institucijų tyrimų.