A.Dulkys: visuomet laimi kantriausieji

Deimantė Gruodė
2023-07-14
„Kuo arčiau yra didelis rezultatas, tuo būna sunkiau. Pastebiu, kad visuomet laimi kantriausi ir ištvermingiausi, nes tai yra ne šimto metrų bėgimas, o maratonas“, – reformų įkarštyje kalba sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
A.Dulkys: visuomet laimi kantriausieji

- Ministre, vienas maratonas jums jau pasibaigė: nuo liepos veiklą pradėjo nauja vieninga greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Ar jau susiskaičiavote, kiek nutrupėjo GMP darbuotojų, ir kada gi likusieji sulauks suvienodintų didesnių atlyginimų?
 
- Galime drąsiai sakyti, kad bent jau šios organizacijos startas tikrai pavyko. Pagal centralizuotos GMP tarnybos vadovo turimus duomenis, maždaug penki procentai darbuotojų, iš kurių dešimt dvylika procentų yra pensinio amžiaus, darbo sutarčių nepratęsė. Esame su vadovu aparę ir darbo užmokesčio klausimą. Preliminarus tikslas – kad iki šių metų pabaigos suvienodintume, subalansuotume atlyginimus, idant visi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai gautų ne mažesnį nei vidurkis darbo užmokestį, o kitais metais, kalbame, ir apie atlyginimų padidinimą. Man atrodo, esame gražiame starte, kada kuriasi naujas didžiulis Lietuvos darbdavys ir aš turiu lūkestį, kad ateityje Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba bus tarp geidžiamiausių darbdavių.
 
- Nauja Klaipėdos universiteto ligoninė patiria milijoninius nuostolius. Nebuvo klaida tris įstaigas sujungti į vieną?

 
- Tai nėra naujos organizacijos rezultatas. Vienas iš trijų buvusios įstaigos vadovų paskutiniais darbo metais, paskutiniais mėnesiais darė pakeitimus, ryškiai kitokius negu kitose įstaigose, tad rezultatą atsinešė jau į naują gydymo įstaigą. Bet dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – apsitarėme ir susidėliojome datas: per metus pusantrų vyks darbo užmokesčio susivienodinimas ir darbo užmokesčio kaštų dengimas. Šiandien jau žinome, kas vadovaus Klaipėdos universiteto ligoninei. Iš Jungtinės Karalystės grįžta kardiologas Audrius Šimaitis. Žmogus, kuris Anglijoje susikūrė savo vardą ir savo, kaip vadovo, karjerą. Tikrai į Lietuvą grįžta puikus specialistas! 
 
- Iš užsienio prisiviliotu konkurso laimėtoju, neabejoju, daug ką nustebinote...
 
- Man yra malonu nustebinti. Juk viešasis sektorius, kalbame, kenčia nuo vadovų trūkumo, ir kad geriausi specialistai palieka Lietuvą. Nepabijojome pakoreguoti ir metų metais saugotų konkurso sąlygų su visokiais keistais reikalavimais. Tuo labai džiaugiuosi. Tiesa, buvo mėginama man atsargiai papriekaištauti, kad naujo ligoninės vadovo teks laukti keturis mėnesius. Betgi privačiame sektoriuje būna, kad gero specialisto laukia ir metus! 
 
- O šiuo metu vykstantis Kauno klinikų vadovo konkursas sulaukė susidomėjimo?
 
- Kauno klinikų konkurso atveju didelio aktyvumo nėra. Nepaisant to, kad pašalinome biurokratines kliūtis, mano žiniomis, dokumentus yra pateikęs tik vienas dalyvis. Gal visi dalyviai jėgas išnaudojo dalyvaudami Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo konkurse. (Nusijuokia.) Kitų metų pradžioje baigiasi ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovo kadencija. Pasižiūrėsime, kokio susidomėjimo sulauks šis konkursas – neužbėkime įvykiams už akių.

Tikiu, kad suremsime pečius ir pasieksime rezultatą, idant mažose ir vidutinėse savivaldybėse mūsų gydymo įstaigų koridoriai nebūtų tušti, kokie yra dabar.
 
- Po GMP reformos atėjo eilė sveikatos centrams. Pastariesiems tiek gydymo įstaigų, tiek savivaldos atstovai žeria nemažai kritikos. Dabar kilęs šaršalas dėl sveikatos centro kūrimo Klaipėdoje, kuomet į vieną būtų sujungia keletas gydymo įstaigų. 

 
- Mūsų teisės aktuose sveikatos centrų įrankis buvo įvestas labiau galvojant apie mažąsias ir vidutines savivaldybes. Jis nebuvo tas, kuris gali būti itin aktualus arba kad be jo būtų neįmanoma vykdyti pokyčių didžiuose miestuose. Klaipėdos atveju daugiau matau audros stiklinėje kėlimą. Viską mėginama sumesti į krūvą: ir universiteto ligoninės steigimą, ir sveikatos centrų kūrimą, ir poliklinikų statybas. Priminsiu eilių istoriją, kuomet ir paaiškėjo, kad ligoninėje dirbo dvidešimt aštuoni kardiologai, o pirminiame lygyje nebuvo nė vieno, tad visi pacientai užplūdo ligoninę. Tad Klaipėdos savivaldybei palinkėčiau visų pirma sutvarkyti pirminį lygį, o paskui rūpintis statybomis ir tuo, ką darysime su antriniu ir tretiniu sveikatos priežiūros lygiais.
 
- Visgi, kokią turite viziją dėl Jūrininkų bei Klaipėdos miesto poliklinikų – šias įstaigas reikia sujungti?
 
- Prieš kažkiek metų panašios problemos kamavo Kauną. Jie sujungė didžiąją dalį pirminio lygio įstaigų. Nenoriu, kad iš mano lūpų būtų primestas galutinis sprendimas. Bet, manau, kad Klaipėdai pasimokyti iš Kauno tikrai yra ko.
Šiuo atveju nėra jokios prievartos, niekas neliepia savivaldybei būtinai kurti sveikatos centrą. Tai yra pagalbos įrankis savivaldybėms, kurios iki šiol buvo paliktos vienos. Daugiausiai investicijų visuomet keliaudavo į Kauną arba Vilnių. Dabar atvirkščiai, visą Lietuvą pasieks investicijos ir, kadangi pirminis ir didžioji dalis antrinio lygio yra savivaldybės rūpestis, sveikatos centrai yra pagalba, kaip koordinuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą, kaip konsoliduoti pajėgas paciento labui, kad gyventojai 80 procentų paslaugų gautų šalia namų, kaip pasiskirstyti srautus ir susigrąžinti 50 procentų pacientų, kurie paliko mažąsias ir vidutines savivaldybes ir išvyko į didžiuosius miestus. Tai bus stipri žinutė medikams dėl darbo ateities. Turint didesnį užtikrintumą bus aiškiau, kodėl turiu dirbti toje savivaldybėje. Tikiu, kad suremsime pečius ir pasieksime rezultatą, idant mažose ir vidutinėse savivaldybėse mūsų gydymo įstaigų koridoriai nebūtų tušti, kokie yra dabar.
 
- Odontologai kovoja norėdami susigrąžinti prarastą anksčiau jiems deleguotą licencijavimo funkciją...
 
- Dar kurdami Vyriausybės programą pasisakėme, kad turime plėtoti medikų savivaldą ir kad tai yra svarbu. Dabar turime apie du šimtus įvairių medikų organizacijų. Pastarosios yra skirtingo brandos laipsnio: vienos turi stipresnes struktūras, kitos ne tokias stiprias, vienos labiau vieningos, kitos – labiau susiskaldžiusios. Odontologų rūmai – stipri organizacija, kuri juda arba nori judėti greičiau negu kiti. Jų pasiūlymus esame išdiskutavę ir yra pateikta oficiali Vyriausybės išvada, kad pritariame pradėti ir atiduoti Odontologų rūmams asmenų licencijavimą, o įstaigų licencijavimą dar kol kas palikti Akreditavimo tarnybai. Tai yra tik laiko klausimas. Galbūt prireiks septyniasdešimt kelių svarstymų Seimo Sveikatos reikalų komitete, kad šis klausimas pajudėtų, nes visi dalyviai turi savo nuomonę, interesus, argumentus. Galiu jiems patarti tai, ką visi patarinėdavo man: dėl norimų idėjų reikia daugiau susitikinėti, kalbėtis, pateikti argumentus bei apsiginkluoti kantrybe. Aš kantrybe esu tikrai gerai apsiginklavęs. Savo kantrybės ginkluote, jaučiu, prilygstu NATO organizacijai. (Nusijuokia.)
 
- Negi iš pusiausvyros nebuvote išmuštas net tada, kai galėjo būti paleista Ingridos Šimonytės suformuota vyriausybė...
 
- Aš atėjau dirbti į 18-ąją vyriausybę premjerės Ingridos Šimonytės kvietimu. Ir kiek ši premjerė dirbs, tiek aš kiekvieną savo valandą, kiekvieną minutę ir dieną stengsiuosi padaryti viską, kaip galima geriau. Be abejo, darbo sąlygos, kada yra politiniai uraganai – sudėtingos. Bet viskas politikoje yra sudėtinga, o dar jeigu vienu metu bandai įgyvendinti net šešias reformas, tikrai nėra paprasta. Taigi niekas mums nežadėjo, kad bus lengva. O mūsų, ministrų, pareiga yra vesti savo srities laivą kaip bebanguotų: stovi ant denio ir vairuoji žinodamas, kad laivą paliksi paskutinis. 

Dosjė:
 
Išsilavinimas
1995 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas, Finansų ir kredito specialybė, ekonomisto kvalifikacija 
2010 m. Vilniaus universitetas, Socialinių mokslų daktaras 
 
Darbo patirtis 
1992 – 1996 m. Komerciniai bankai: kasininkas, viršininko padėjėjas, vedėjas, viršininkas
1996 – 2004 m. Lietuvos bankas, Kasos departamento direktorius 1996 – 1998 m. Lietuvos monetų kalykla, Valdybos narys 
1998 – 2005 m. Lietuvos monetų kalykla, Valdybos pirmininkas 
2004 – 2005 m. Lietuvos bankas, Valdybos pirmininko konsultantas 
2005 – 2006 m. Seimas, Seimo Pirmininko patarėjas ekonomikos klausimais 
2006 – 2007 m. Seimas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas 
2007 – 2015 m. Valstybės kontrolė, 8-ojo audito departamento direktorius 
2011 – 2015 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, Teorinės ekonomikos katedra, lektorius 
2015 – 2020 m. Valstybės kontrolė, valstybės kontrolierius 
2020 – dabar Vilniaus universitetas, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, Ekonominės politikos katedra, Partnerystės profesorius 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris