A.Būziuvienė: kai pradėjau dirbti, situacija buvo nekokia

Emilis Jakštys
2024-03-28
„Išeiti galiu visada, bet tikiu, kad galime susiburti dėl žmonių, kurie laukia organų“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė Audronė Būziuvienė. Ši už biuro vairo stojo ūmios audros akivaizdoje. Bangos nurimo, dabar beliko išlaikyti laivo kryptį europinių donorystės rodiklių link.    
A.Būziuvienė: kai pradėjau dirbti, situacija buvo nekokia
„Lietuvoje kaip ir visoje Europoje gerbiama artimųjų valia. Ir jeigu šie išgirdo žinią, kad pradedamas donorystės procesas, bet nesutinka, tada šis procesas nutraukiamas. Tad jei patys apsisprendėme tapti donorais, nepamirškime pasikalbėti apie donorystę šeimoje“, - Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė Audronė Būziuvienė.

- Prieš mažiau nei metus biurą purtė skandalai. O dabar iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių girdime, kad įstaigos mikroklimatas ženkliai pagerėjo, grįžo pasitikėjimas naująja biuro vedle. Kokiomis sąlygomis turėjote dirbti? 
 
- Biuro vadovas iš pareigų pasitraukė ne savo noru. Įstaigoje vyko mobingas, psichologinis spaudimas. Kai atėjau dirbti, komandoje padėtis buvo nekokia. Man reikėjo įtikinti žmones, kad galime toliau dirbti ir pakeisti susiklosčiusią situaciją.
Be to, 2022 metų pabaigoje šituose rūmuose (pokalbis vyko Lietuvos Respublikos Seime – red. past.) kai kuriems žmonėms kilo minčių Transplantacijos įstatyme pakeisti keletą sąvokų. Jie svarstė įvesti numanomo sutikimo modelį. Pagal jį visi žmonės, kurie neužpildė nesutikimo formos, po mirties automatiškai galėtų būti donorai. Buvo pabrėžiama neigiama formuluotė, kad reikia užpildyti nesutikimo formą, todėl visuomenėje kilo didelis susipriešinimas. Daugybė žmonių ėmė pildyti nesutikimo formas. Per mėnesį užpildydavo po tris tūkstančius nesutikimo formų. Dėl visuomenės nepasitikėjimo gydytojams sviro rankos.
Ėmėme kartoti per socialinius tinklus, radiją, televiziją, jog donorystės tvarka nesikeičia, kad niekas įstatymo nepakeitė. Galiausiai pavyko nuraminti visuomenę, kad Lietuvoje niekas donorų iš mūsų čia ir dabar nepadarys.                
 

- Žinojote, kad startas bus tikrai nelengvas. Kas lėmė sprendimą vadovauti tokiomis sąlygomis?
 
- Biure pradėjau dirbti 2007 metais kaip viešųjų ryšių specialistė. Čia užaugau iki pavaduotojos. 2020 metais išrinktas vadovas pakeitė struktūrą ir pavaduotojo etato neliko. Su manimi buvo atsisveikinta. Ir nors dirbau kitą darbą, akies krašteliu domėjausi, kaip biuras dirba. Kai buvo paskelbtas naujas konkursas, supratau, kad turiu pabandyti, nes donorystė ir jos plėtra Lietuvoje man yra svarbi. Matyt, kad tikėjimas, jog šioje srityje galiu daug, įtikino ir konkurso komisiją.  
Prieš ateidama dirbti žinojau biure susiklosčiusią situaciją. Išeiti galiu visada, bet tikiu, kad galime susiburti dėl žmonių, kurie laukia organų. Žvelgiant į kitų Europos valstybių, pavyzdžiui, Ispanijos patirtį, manome, kad būtų smagu sumažinti prieštaraujančiųjų donorystei skaičius iki 25 procentų. 
 
- Visgi atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Kiek daugiau nei trečdalis (36 procentai) Lietuvos gyventojų dar prieštarauja artimojo organų donorystei. Kaip skatinate žmones palankiau vertinti organų dovanojimą kitiems?
 
- Pradėjome nuo donorystės sklaidos. Skleidžiame žinią, jog žmogus gali tapti donoru, jeigu ligoninėje buvo konstatuota smegenų mirtis. Mums gydytojai sako, kad jeigu apie donorystę buvo kalbėtasi šeimoje, tada artimieji sutinka, nes prisimena, jog žmogus norėjo būti donoras. Kai apie donorystę nebuvo šnekėta, tada didelį stresą patiriantys artimieji nebežino ką pasakyti. Atsakymas turi būti greitas: per kelias valandas, iki paros. Juk mirus smegenims, miršta ir visi organai.      
Lietuvoje kaip ir visoje Europoje gerbiama artimųjų valia. Ir jeigu šie išgirdo žinią, kad pradedamas donorystės procesas, bet nesutinka, tada šis procesas nutraukiamas. Tad jei patys apsisprendėme tapti donorais, nepamirškime pasikalbėti apie donorystę šeimoje. Jeigu žmogaus sutikimo nėra, artimieji gali priimti sprendimą paaukoti organus. Tačiau jeigu žmogus pats apsisprendė tapti donoru, o artimieji nesutinka, gerbiama šeimos valia.    
 
- Veikiausiai, jeigu norite pasiekti pažangiausių Europos Sąjungos valstybių standartus, reikia glaudžiai bendradarbiauti su užsienio transplantacijų biurais...
 
- Šiuo metu turime dvišales sutartis su Latvija ir Lenkija – artimiausiais mūsų kaimynais. Mums patogiau nuvažiuoti ir parsivežti organus. Visi Europos transplantacijos biurai, kurie turi donorą, bet neturi recipiento gali paskelbti pasiūlymą sukurtoje sistemoje. Šalis gali priimti šį pasiūlymą, tačiau jai tenka atsakomybė atsigabenti organą. Valstybės dalinasi organais tarpusavyje. Europos šalys yra sutarusios, kad jeigu savo šalyje neturima recipiento, o šeima sutiko donorystei, organo užkasti negalima. 

 
- LRT sukūrė realybės dokumentikos filmą „Prisikėlimas“. Vieną kūrinio dalių rodėte net ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams. Kokia šio filmo reikšmė?  

- Esame dėkingi LRT ir žurnalistui Dominykui Kubiliui. Mano darbo pradžioje, šis pasakė, kad jie turi idėją (atskleisti donorystės svarbą – red. past.) ir turi numatę finansavimą. Pasakiau, kad padarysime viską, jog šis kūrinys gimtų. Filmo tikslas – skleisti apie donorystės svarbą.
Mūsų komandos nariai važiavo į ligonines, lydėjo filmavimo komandas. Didžiausias įdirbis buvo komunikacija su recipientais – daugiau nei keturi šimtai žmonių. Reikėjo skambinti ir klausti, ar šie sutiktų kalbėti prieš kamerą. Gavę jų sutikimą, perduodavome filmavimo komandai. Visgi didžiausias nuopelnas tenka šeimoms, kurios priėmė iššūkį kalbėti apie tai. Dalies jų artimieji išėjo iš šio pasaulio neseniai. Tikrai didelė pagarba jiems.  
Filme išsamiai parodomas visas donorystės procesas: operacija, gydytojai, recipientai, artimųjų išgyvenimai. Toliau važiuosime per visą Lietuvą į mažus miestelius. Norime aplankyti ir parodyti šį filmą nemokamai. Dalyvaus ir gyvas pavyzdys – transplantuotas žmogus, kuris papasakos savo istoriją. Žinoma, atsakysime į klausimus ir pasiūlysime žmonėms užpildyti sutikimą donoro kortelei. 


 
Dosjė
Išsilavinimas
:
1994 m. žurnalisto nuolatinių studijų magistro diplomas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.
Darbo patirtis:
2000-2006 m. Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė, administratorė-referentė, korespondentė VĮ „Lietuvos paštas“.
2006-2007 m. Viešųjų ryšių vadovė įmonėje „Ekspozona“.
2007-2020 m. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja.
2016-2018 m. laikinai ėjo Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės pareigas.
2020-2023 m. Žmogiškųjų išteklių valdymo grupės vadovė Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre.
Nuo 2023 m. gegužės 26 d. Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Matulo dieta: jau ir pamiršo makaronų skonį

    A.Matulo dieta: jau ir pamiršo makaronų skonį

    „Režimo priverčia laikytis pats gyvenimas“, – sako šešias kadencijas Seime dirbęs buvęs Seimo Svei...
    Dalis gyventojų sulauks išskirtinio pasiūlymo

    Dalis gyventojų sulauks išskirtinio pasiūlymo

    Lietuvoje pradėtas vykdyti tyrimas, kuris leis sužinoti, kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose. „Tokio t...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Patrauklios pakuotės – spąstai vaikams

    Daugelis patraukliai supakuotų užkandžių yra itin perdirbti ir turi daug nesveikų priedų, skatinančių persivalgymą bei priklausomybę. Tyrimai rodo, kad pakuotės dizainas – ryškios spalvos, animaciniai personažai – stipriai veikia vartotojų, ypač vaikų, elgseną.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Atidaryta išmaniųjų telefonų demencijos klinika

    Intensyvus naršymas internete keičia mūsų smegenis, tvirtina sveikatos ekspertai. Atminties sutrikimai, koncentracijos stoka, nuolatinis stresas – tokius simptomus vis dažniau patiria išmaniuosius telefonus intensyviai naudojantys žmonės. Japonijos gydytojai šią būklę pavadino „išmaniųjų telefo...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris