Kurs burnos higienistų poreikį

Šalies universitetų tyrimai rodo, kad profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi tik kas ketvirtas gyventojas. Tad ministerijos rengiama programa turėtų išspręsti opius burnos ligų paplitimo, intensyvumo, ėduonies sukeltų komplikacijų klausimus. O dar pasiryžta ir profesionaliai formuoti burnos higienos įgūdžius.
Anot programą rengusios darbo grupės narės, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės prof. dr. Alinos Pūrienės (nuotr.), numatyta į pirminę sveikatos priežiūros grandį įtraukti burnos higienistus. Mat odontologai gydo ligas ir dalyvauja profilaktikoje, tačiau pastaroji veikla jiems nėra pagrindinė. „Atsiradus tokiam specialistui pirminėje grandyje būsime daug arčiau tikslo auginti sveikus jaunus žmones“, – įsitikinusi prof. dr. A.Pūrienė. Ir priduria, kad antras dalykas, kuris padėtų programą įgyvendinti – visuomenės sveikatos biuruose įdarbinti burnos higienistai.
Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Janina Kumpienė sako, kad pristatant programą, kilo klausimas, ar dabar paruoštų burnos higienos specialistų pakaktų, nes pirminių sveikatos priežiūros įstaigų yra labai daug. „Paaiškėjo, kad tokių specialistų šiuo metu yra apie septyni šimtai. Ir iš jų tik nedaugelis dirba pagal išsilavinimą, nes poreikis yra mažesnis nei kolegijos paruošia šių specialistų“, – teigia J.Kumpienė.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė anksčiau yra kalbėjusi apie tai, kad Nacionalinė burnos sveikatos programa leistų valstybei sutaupyti lėšų, išvengiant sudėtingo ir komplikuoto dantų gydymo.
 
Specialistų pakaks, o pinigų?
Norai sveikintini, tačiau, kas už juos mokės? Siekiant sutaupyti ateityje papildomų lėšų teks ieškoti dabar. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų viešųjų ryšių specialistė Jūratė Virkutienė teigia, kad jų žiniomis, šiuo metu per metus už vieną įstaigoje prisirašiusį vaiką skiriama 12 eurų 19 centų suma, o vykdant programą, ji tiesiog gali būti perskirstoma ir dalis jų nukeliaus profilaktikai.
Tačiau J.Kumpienė „Lietuvos sveikatai“ patikino, kad finansinė dalis kol kas nėra išdiskutuota. „Praėjusiame posėdyje Valstybinė ligonių kasa negalėjo dalyvauti, tad piniginis klausimas liko neaptartas. Aišku tik viena, kad pinigai turėtų būti atskirti: kurie gydimui, o kurie profilaktikai. Kodėl Odontologų rūmai taip teigia, kad bus pasirinkta tų pačių lėšų perskirstymo alternatyva, nežinau. Galbūt jie betarpiškai su kuo nors kontaktavo. Šiuo klausimu bus organizuojamas atskiras posėdis“, – sako ministrės patarėja.
Anot Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Džiužaitės, teoriškai reikėtų nustatyti naujų paslaugų kiekio poreikį. Jį iš Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos sumos gydymo įstaigoms galėtų apmokėti Teritorinės ligonių kasos. Pinigai iš niekur neatsiranda, tad arba teks iš ko nors atimti, arba tenkintis jau turimomis lėšomis.
Planuojama, jog programoje dalyvautų visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios pirminėje grandyje yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis, įskaitant ir privačias. Tad „puse lūpų“ kalbama, kad privačiai dirbančių specialistų ši programa gali netenkinti.
Ne valstybinių įstaigų vadovai apie dar svarstomą Burnos sveikatos programą šiuo metu kalba nenoriai. Tačiau pasigirdo nuomonių, kad kliūčių sumokėti už tokią paslaugą dirbantiems žmonėms neturėtų kilti, tad burnos higiena gali būti įgyvendinama ir be specialios programos.
Savo ruožtu prof dr. A.Pūrienė teigė suprantanti, kad gali pasitaikyti ne visai patenkintų. „Būti gali visaip. Odontologų skaičius ypač didžiuosiuose miestuose didelis. Tad paprasta paaiškinti, kodėl dalis žmonių, uždirbančių iš žmonių dantų gydymo, gali nepritarti tai programai“,– svarstė profesorė.
Taigi ar neatsiras nenorinčių papildyti sutarčių Burnos sveikatos programai skirtu punktu? VLK atstovė I.Džiužaitė, mano, kad šiuo atveju galima tik pafilosofuoti. „Viešieji pinigai visuomet bus sumokėti. O pasaulyje sveikatos apsaugos srityje nėra skatinamas pelno siekimas. Tad įstaigai atsisakius kokios nors sveikatos priežiūros paslaugos, nes „pigiai moka“, pacientai sukiltų“,– svarsto specialistė.
 
Komentaras
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė:

- Etatinius normatyvus nustato savivaldybių tarybos. Tad tam, kad atsirastų nauja pareigybė, reikalingi teisės aktai. Viskas turi būti pagrįsta pinigais. Kita vertus, žiūrint į vaikų burnos sveikatos problemas, burnos higienisto etato atsiradimas ir reikalingumas – visiškai realus. Tiek vaikų, tiek jų tėvų mokymas šiuo klausimu turi būti kvalifikuotas, profesionalus ir šiuolaikiškas. Šiandien bendradarbiaujame su burnos higienistais, dirbančiais pirminiuose burnos sveikatos priežiūros centruose, pagal savo išgales vykdome įvairias programėles. Tačiau naujas etatas reikštų, kad tų veiklų mastas būtų kur kas didesnis.
 
Vienas klausimas
- Ar pritartumėte ketinimui pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose pagal Nacionalinę burnos sveikatos programą teikti burnos higienistų paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų? 
 
VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė:

- Mes burnos higienistus ir taip turime. Tai yra neišvengiama, jei norime gerai teikti paslaugas. Odontologams krūviai - dideli, tad jie patys atlikti ir burnos higienistų darbo nespėtų. Galima tik džiaugtis, kad tokį sprendimą ruošiamasi priimti. Mūsų įstaigoje dirba vyriausiasis Klaipėdos krašto odontologas, tad dažnai aptariame šios srities problemas. Mus toks sprendimas nudžiugintų, žinoma, jei tam būtų skiriamas papildomas finansavimas.
 


VšĮ Šeškinės poliklinikos direktorius doc. habil. dr. Jonas Kairys:

- Tokį pasiryžimą vertinu teigiamai. Mes ir dabar turime burnos higienistų. Tačiau šiuo metu jų darbas nėra finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl už paslaugas pacientams tenka sumokėti. Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, mano galva, tokio specialisto paslaugos būtinos. Juolab kad ir reikalinga suma nėra didelė. Atsiradus papildomam finansavimui, nereiktų prašyti pinigų iš pacientų.