Savižudybė – ilgalaikis procesas
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. dr. Alvydas Navickas teigia, kad daugelis klaidingai mano, jog savižudybės problema yra tik staigus veiksmas. „Iš tiesų savižudybinis elgesys yra ilgalaikis procesas, kuris tęsiasi ne vienerius metus, tai sustiprėdamas, tai atslūgdamas. Jam įtakos turi daugybė veiksnių ir rizikos faktorių. Yra svarbios įgimtos, paveldėtos savybės, raidos ypatumai, tarpasmeniniai santykiai, psichosocialiniai, medicininiai veiksniai, kultūriniai, religiniai ypatumai, pagalbos galimybės“, – pasakojo specialistas.
Į savižudybinį procesą yra įtraukiama daug aplinkinių žmonių. A.Navicko nuomone, jame dalyvauja ir artimieji, ir draugai.
 
Nepaisoma konfidencialumo
Yra kelios savižudybių prevencijos grupės. Tačiau, panašu, kad šalyje jos labiau teorinės. Pirmoji – bendroji prevencija. Tai gyvenimo kokybės gerėjimas, finansinis augimas, šeimos santykių gerinimas, nuostatų prieš savižudybę formavimas ir panašiai.
Šis procesas nekontroliuojamas. „Tarytum nieko nereikia papildomai daryti, atrodo, kad savaime ši problema išsispręs. Taip ir elgiasi mūsų politikai bei sveikatos apsaugos organizatoriai. Nuostatos psichikos sutrikimų turinčių pacientų atžvilgiu formuojamos priešingai, vyksta aktyvi psichiatrijos stigmatizacija, net sovietmečiu tokios nebuvo. Pažymų dėl psichinės sveikatos reikalavimas plečiasi. Visiškai sugriautas pagrindinis pagalbos principas – konfidencialumas. Psichikos sutrikimų turintys žmonės Lietuvoje yra diskriminuojami, todėl jie vengia kreiptis pagalbos“, – problemas vardijo Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas.
 
Specialistų yra, pinigų – ne
Kita savižudybių prevencijos grupė – netiesioginė prevencija. Tai rūpinimasis psichikos higiena, psichikos sutrikimų profilaktika, diagnostika, veiksmingu gydymu ir t. t. Anot specialisto, šioje srityje pažanga kur kas didesnė. Steigiami psichikos sveikatos centrai, dienos stacionarai, gerėja stacionare gydomų pacientų sąlygos, vyksta visuomenės ir specialistų švietimas. Jau yra paruošta aukštos kvalifikacijos šeimos gydytojų, psichiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų, kurie profesionaliai galėtų dirbti.
„Prieš keletą metų Danijos ambasados darbuotojai susipažino su psichiatrų ruošimu Vilniaus universitete. Po to jie net dešimčiai psichiatrų tarpininkavo įdarbinant Danijoje, ir daugelis jų dirba savižudybių prevencijos centruose. O Lietuvoje toliau viskas vyksta „organizacinės astenijos“ fone. Atvykę užsienio ekspertai sako, kad pirma medicinos pagalbai reikia išeiti iš krizės. Jie nesupranta, kaip galima teikti kokybiškas paslaugas už pusketvirto euro žmogui per metus. Priimti po dvidešimt ar net keturiasdešimt pacientų per dieną. Ligonių kasos praėjusiais metais turėjo paruošti psichosocialinės pagalbos įkainius, bet iki šiol tyla“, – apgailestavo A.Navickas.
 
Palikti likimo valiai
Psichiatras pridūrė, kad „visus nepriklausomybės metus vyksta diskusijos dėl savižudybių prevencijos Lietuvoje. Buvo kuriamos nacionalinės programos, joms skirtas nemažas finansavimas. Tik gaila, kad visa tai buvo daroma dėl politikų pliusiukų, o ne dėl pagalbos.“ Specializuotos savižudybių prevencijos paslaugų šalyje vis dar nėra. Telefoninė pagalba yra reikalinga, bet, pasirodo, ji be kitų pagalbos metodų yra mažai efektyvi.
 
Tarp kitko
Rugsėjo 10 – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šių metų tema – „Savižudybių prevencija: Vieningas pasaulis“, kuri kviečia burtis ir bendrai stengtis užkirsti kelią savižudybėms. Šios dienos proga kiekvienas pasaulio pilietis raginamas išreikšti solidarumą ir dalyvauti pasaulinėje akcijoje „Uždek žvakutę“. Trečiadienio vakare, 20 valandą, uždekite buto ar namo lange žvakę, pritardami savižudybių prevencijai. Ši akcija skirta atminti mylimus artimuosius, kurių jau nėra, ir palaikyti tuos, kurie yra bandę nutraukti gyvenimą ar turi suicidinių minčių.