Vartoja mažiau, kai tampa asmenybėmis
Mokyklos nelabai žino, kaip dirbti su dažnai alkoholį vartojančiais, rūkančiais mokiniais, tėvai nesupranta, kaip reaguoti pričiupus išgėrinėjantį ar rūkantį vaiką. Tiesa, Vilniaus priklausomybių ligų centro atstovai skaičiuoja, kad pernai ir šiemet priklausomybių turinčių nepilnamečių skaičius nedidėjo.
Šiemet 70 šalies mokyklų sulauks organizacijos „Mentor Lietuva“ ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos vartojimo programos „Gyvai“. Tyrimai parodė, kad joje dalyvavę vaikai rečiau ir mažiau rūkė cigaretes bei vartojo alkoholinius gėrimus, lyginant su tais, kurie programoje nedalyvavo.
„Ir tyrimai, ir mokytojai sako, kad paauglystės pradžia, 6–7 klasė, yra jautrus periodas, kai dėl prasidedančio brendimo, paauglystės smalsumo ir noro būti suaugusiems moksleiviai linkę pradėti eksperimentuoti, išbandyti tabaką, alkoholį. Lietuvoje kas ketveri metai atliekami du tarptautiniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, 2011 metais mūsų devintokų tabako ir alkoholio vartojimas buvo truputį didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis.
Priežastys glūdi aplinkoje, svarbus šeimos, tėvų pavyzdys, kaip dažnai jie rūko ar vartoja alkoholį, koks jų požiūris, kokias taisykles yra nustatę. Tada svarbus ir paauglystės procesas, kai draugai tampa svarbesni nei šeimos nariai ir norisi prie jų pritapti. Vienintelis kelias – stiprinti vaiko asmenybę, kad jis gebėtų kritiškai mąstyti ir suvoktų tam tikrų medžiagų vartojimo žalą, turėtų socialinių įgūdžių atsispirti“, – pasakojo programos „Gyvai“ koordinatorė Bernadeta Lažauninkaitė.
Prieš penkerius metus buvo atrinktos mokyklos, kurios turėjo dalyvauti prevencijos programoje, jos suskirstytos į dvi grupes: eksperimentines, su kuriomis dirbs „Gyvai“ atstovai, ir kontrolines, prevencijoje nedalyvausiančias. Prieš prasidedant programai, apklausti abiejų grupių moksleiviai, jie buvo tiriami ir programos pabaigoje, ir praėjus metams po to, kai ugdymo įstaigose buvo mokoma, kaip atsispirti žalingiems įpročiams. „Efektyvumo tyrimai parodė, kad programos dalyviai, kurie surūkydavo po 20 ir daugiau cigarečių per 30 dienų, po jos rūkė rečiau. 6 ir daugiau cigarečių per savaitę surūkantys irgi rūkė rečiau. Panašūs ir alkoholio vartojimo skaičiai – programos dalyviai buvo linkę vartoti rečiau ir mažesniais kiekiais“, – kalbėjo B.Lažauninkaitė.
 
Žalingi įpročių turi net pradinukams
Bandydami moksleiviams diegti požiūrį, kad žalingi įpročiai nebūtinai stiprina jų autoritetą tarp bendraamžių, programos kūrėjai pastebėjo, jog šeštokams pradėti aiškinti apie tai kartais būna per vėlu. „Daug kas priklauso nuo regiono: skirtingų problemų yra didelių miestų ir mažesnių miestelių, kaimiškų rajonų mokyklose. Socialiniai pedagogai, mokytojai iš kaimo mokyklų sako, kad ši prevencinė programa šeštokams jau per vėlu, nes pas juos, pavyzdžiui, pusė šeštos klasės rūko. Reikia daug anksčiau duoti prevencinius įrankius, nes yra vaikų, kurie auga rizikos šeimose, ten net tėvai jiems duoda alkoholio“, – pastebėjo prevencinės programos atstovė.
Didžiųjų miestų mokyklose dažnai pedagogai taip pat nežino, kaip tinkamai reaguoti į paauglių alkoholio vartojimą, rūkymą – neužtenka atskaityti moralą, išvaikyti iš teritorijos rūkančius ar geriančius, reikia problemą spręsti su tėvais. Tai padaryti, kai mokykloje tėra tik vienas socialinis pedagogas, mokytojai užsiėmę ugdymo programų maratonu, o tėvai – darbais, itin sunku.
 
Kreipiasi priklausomi nuo marihuanos
Vilniaus psichiatrijos ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrė Vita Poviliūnienė, 2011 metais naujienų portalui Alfa.lt kalbėdama apie paauglių žalingus įpročius, pastebėjo, kad vaikai ir paaugliai pradeda nuo energinių gėrimų, sidro, alaus, kalbėdami, kad šie gėrimai nestiprūs ir skanūs, ir dažnai įklimpsta į rimtas problemas.
„Anksčiau nėra buvę, kad vaikui nuo alkoholio išsivystytų psichozė, kaip žmonės sako, baltoji karštinė. O dabar jau turime tokių atvejų. Matau, kad paaugliai, ko anksčiau nebūdavo, pradėjo vartoti daugiau alkoholio. Tai daro vis mažesni vaikai. Kai kurie vaikai net narkotikų pabandę būna“, – sakė vaikų ir paauglių psichiatrė.
Vis dėlto pernai ir šiemet priklausomybės ligomis sergančių nepilnamečių skaičius išlieka stabilus. „Gali būti, kad jie kreipiasi privačiai, bet kiek girdžiu iš pokalbių su tėvais, kolegų, tai vaikų ir paauglių priklausomybės ligos nėra problema numeris vienas. Rizikingas vartojimas yra viena, o priklausomybė – kita“, – aiškino Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
Šiemet padaugėjo į priklausomybės ligų specialistus besikreipiančių nuo marihuanos ir sintetinės marihuanos priklausomų jaunuolių ir suaugusiųjų. Aprimo prieš penkerius metus kilęs lakiųjų medžiagų – aerozolių, klijų – vartojimo bumas. Jais dažniausiai svaigindavosi rizikos grupės šeimų vaikai, vaikų namų auklėtiniai.
Tuo metu rūkantys jaunuoliai ilgai nenori pripažinti, kad tai tampa problema. „Kalbant apie priklausomybes, kyla klausimas, ar mokyklose yra bendradarbiavimo, nukreipimo į sveikatos priežiūros įstaigas sistema? Reikia žinoti ir tai, kad gydytis priklausomybę reikia suaugusiojo sutikimo, tėvai kartais bijo kreiptis į valstybines įstaigas, kad nepakenktų vaiko ateičiai“, – sakė A.Širvinskienė.