Kodėl ten - kitaip?

Jolanta Babiliūtė
2014-06-19
Vakar, trečiadienį, Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta teikti Seimui pritarti Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūrą į Europos komisarus. Panašu, kad dar vienas ministras neišlauks kadencijos pabaigos. Tiesa, jo pasitraukimas toks, koks kitiems ir nesisapnavo. Vytenis Povilas Andriukaitis padarė didžiausią karjeros šuolį, koks tik įmanomas politikui.

Be to, ministerijoje praleistas laikas nenueis veltui. Socialdemokratų partijos veteranas nori ir toliau gilintis į sveikatos problemas. Tik horizontai jau bus kiti. Be abejo, siekti posto padėjo stabiliai aukšti retingai, kurie aiškiau nei bet kas rodė, jog šito ministro taip lengvai nepastumsi. Nebent pakelsi. Iki šiol buvę ministrai lentelėse neužlipdavo aukščiau „plintuso“.
 

V.P.Andriukaičiui padėjo didžiulis noras klausytis ir kalbėtis su pacientais, kartu su jais stebėtis bei piktintis negerais dalykais, juos ne neigti, bet dar ir užaštrinti, pagrįsti skaičiais ir lentelėmis, kartu rengti dokumentus, kurių nebuvimas, giliu ministro įsitikinimu, ir suvėlė sistemą taip, kad esame toli nuo Europos ir kitų įsivysčiusių šalių rodiklių. Be to, buvo svarbūs moralės klausimai. Čia jau užvirė kovos. Nuo Mokesčių inspekcijos parodomųjų reidų iki agitacinių lipdukų ant durų.
Paskutinis raštas, kurį įteikė premjerui, prezidentei, Seimo pirmininkei, - apie tai, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą esama padėtis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaltininkas taip pat rastas - nuoseklios demografinės, rizikos veiksnių mažinimo politikos nebuvimas.
 
Taigi, kas ten Europoje kitaip negu Lietuvoje? Jeigu dar toliau - Amerikoje. Kodėl ten su nacionaliniu saugumu bent jau sveikatos sistemoje viskas gerai? Juk Vakaruose niekas nereikalauja, o pacientas žino, kad gydytojas tikrai su juo negaiš laiko širdingiems pokalbiams, jis net neprivalo šypsotis, juolab klausytis internetinių „gydymo“ versijų. Daktaras kalba tik tiek, kiek jam reikia darbui. Be to ligomis, kurios pas mus operuojamos, jo net nesudominsi. Pavyzdžiui, aptikęs akmenų tulžies pūslėje, ramiai pasakys, kad jų galima rasti kas dešimtam. Užsienyje „tylinčių“ akmenų neliečia, nes jie pradeda judėti kokiai dešimčiai procentų pacientų. Tas pats ir su prostatos vėžiu, kurį galima gana dažnai aptikti sulaukusiems garbingo amžiaus vyrams. Naujausi medicinos tyrimai parodė, kad jeigu neoperuosi, pusei pacientų jis toliau nesiformuoja, todėl senukas išgyvena iki 80-90 metų ir miršta dėl visai kitų priežasčių. Vakaruose apie tai perspėja, o žmogus pats sprendžia, ką jam daryti. Tokia operacija dažnai - faktinė kastracija.
 
Ten irgi stengiamasi taupyti. Žinia, sergantis žmogus - didžiulės išlaidos ne tik jo šeimai, bet ir valstybei. Taigi reikia pagauti ligą dar jai neprisėlinus. Vakaruose supranta, kad net pačioje ligos pradžioje, jau prireikus intensyvaus gydymo, paciento šansai gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą labai sumažėja. Turim kelias prevencijos programas, tačiau to tikrai neužtenka. Taigi reikėtų ne tik mažinti rizikos veiksnius, visus skatinti sportuoti bei sveikai maitintis. Praleista grandis - apgailėtina diagnostika - kerta ir per sveikatą, ir per finansus. Apverktini rodikliai ir ligų gausa susijusi su didžiuliu žmonių neišprusimu. Paklausa gimdo poreikį - elementarūs ekonomikos dėsniai veikia ir čia. Pacientas, prisiskaitęs internetų, tiki stebuklingais vaistais, mitais. Apie savo ligą dažnai žino daug geriau negu gydytojas. Reikalauja brangių procedūrų, totalaus gydymo, ieško būdų, kaip įsigyti preparatų, kad ir su neįrodytu veiksmingumu, bet už tai naujausios kartos ir dar labai brangių.
 
Visi įsitikinę, kad Lietuvoje medicinos lygis labai geras, tereikia tik šiek tiek pataisyti struktūras ir bus viskas. Ne, esame ganėtinai atsilikę, ir nereikia turėti iliuzijų, kad visus išgydys pati geriausia aparatūra ar mūsuose geriausia laikoma ligoninė. Kuri geriausia? Bent jau iki šiol žmonėms didžiausias vertės matas - VIP arba valdžios žmonių skaičius vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje.
Žinių kol kas labai trūksta. Dabar net brangių vaistų gamintojams atstovaujanti įmonė pareiškė, kad geriau rems sveikatinimo akcijas-atrakcijas nei gydytojų konferencijas ar informacinius straipsnius apie mediciną. Tiesiog šventi gamintojai, galėtų pasikrapštyti nugaras, ar sparnai nesikala? O gal seni klientai jau prijaukinti, taigi reikia pradėti dirbti su kita karta?
 
Juokinga, kol dar nesergi, bet jau žinai, kad penkiasdešimt procentų pelno farmacininkai bei medicina gauna iš žmonių, vyresnių nei 65 metai. „The Health Report“ prodiuseris ir programos vedėjas daktaras Normanas Svanas tai tik patvirtino: „Ligoninėje, kur mes studijuodami atlikome praktiką, vienas po kito atvykdavo pagyvenę žmonės. Pacientų būklė buvo tiesiog tragiška. Mus, studentus medikus, vyresnieji kolegos specialiai siųsdavo tuos senukus tirti, tačiau būdavome bejėgiai nustatyti diagnozę. Šių pacientų tragiškos būklės simptomatika nė kiek nepanašėjo į tai, kas buvo aprašyta mūsų vadovėliuose... Po kelių dienų žmonės, kurie ką tik taip baisiai jautėsi, palikdavo ligoninę, be to, visiškai normalios būsenos. Ligoninėje vykdavo vis tas pats procesas: pacientams nutraukdavo visus iki tol vartotus vaistus, ir čia pat skirdavo tik tuos, kurie, medikų nuomone, buvo patys reikalingiausi. Diagnozės, kuri studentams buvo neįkertama, priežastis buvo ta, kad tuos senukus nuodijo veikimas ir sąveika keturių, šešių ar net devynių preparatų, kuriuos jie kuo sąžiningiausiai gerdavo ir rydavo.“
Skirtumas tas, kad čia buvo Normano Svano jaunystė, o mūsų - šiandiena ir rytojus. 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Lėtiniai skausmai kantrybės šarvų nepramušė

    Lėtiniai skausmai kantrybės šarvų nepramušė

    „Būčiau susirgusi vėžiu, senai būčiau mirusi, o nuo šios ligos mirtis neateis. Nebent galėjau mirti nuo vaistų“...
    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Matyti virš kompiuterio palinkusį, klaviatūrą barbenantį mediką – gana įprasta: žodžiais nugula paciento ligos istori...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...
    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    „Kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos“, – Seimo Svei...

    razinka


    Sveika šeima


    Buriavimas: mėlynos kojos, bet rami galva

    Kad buriavimas yra vandens sportas, žino kiekvienas. Tačiau ties čia daugelio žinios apie šią sporto šaką tikriausiai ir baigiasi. Kuo ypatingas buriavimas, kokia jo nauda ir žala sveikatai, kaip įveikti jūrligę ir krantligę, pasakoja buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    JAV – rekordinis vaistų trūkumas

    Medikamentų krizė JAV pasiekė didžiulį mastą – šalyje šiuo metu trūksta daugiau negu 300 pavadinimų vaistų. Amerikos sveikatos sistemos farmacininkų draugijos vadovas (ASHP) Paul W.Abramowitz CNN teigė, kad šalyje labiausiai trūksta injekcinių vaistų. Problemai spręsti jau teikiamos rekomendacijos. Visgi ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?

    Naujas numeris