- Sakykite, kokie atvejai jūsų darbe yra sudėtingiausi?
- Pats sudėtingiausias ir didžiausias darbas – labai mažo svorio naujagimiai: nuo 1 iki 1,5 kilogramo ir ypač mažo – iki 1 kilogramo. Neišnešioti naujagimiai sudaro 70 procentų mūsų skyriaus pacientų. Deja, ne visada pavyksta pagelbėti patiems mažiausiems, nes jie yra nebrandūs ir nepasiruošę gyventi savarankiškai. Tačiau turime stengtis jiems padėti – duoti šansą gyventi. Lygiuojamės į skandinavus, kurie pasaulyje pagal tokių naujagimių išgyvenamumo ir gyvenimo kokybės rodiklius yra lyderiai. Kadangi su skandinavais bendraujame seniai – dvidešimt metų, – stengiamės perimti jų patirtį. Šis bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų: perinatalinis mirtingumas tikrai mažėja. Bet mums svarbus ne tik kūdikių išgyvenamumas, bet ir jų gyvenimo kokybė.
 
- Ar keičiasi Lietuvos visuomenės požiūris į neišnešiotus naujagimius?
- Sakyčiau, kad keičiasi. Tačiau mes dar pakankamai mažai informuojame visuomenę apie šiuos dalykus. Kuo ji daugiau žinotų, tuo mums būtų lengviau dirbti. Bet žinotų realius dalykus, o ne tai, kas jiems kitąkart atrodo. Tarkime, kartais tėvai sako: palaukite, 500 gramų ir 22 savaičių naujagimis privalo gyventi! Teoriškai – taip. Bet praktiškai jam padėti yra labai sudėtinga. Niekur pasaulyje tokie naujagimiai neišgyvena šimtu procentų. Švietėjiškas darbas yra labai svarbus.
Kai pradėjome dirbti, netgi kolegos stebėdavosi: naujagimių reanimacija? O ką ten veikti? Kas čia per skyrius? Dabar tokių klausimų nebekyla. Bet visuomenei trūksta rimtos objektyvios informacijos, nes vieni galvoja: gimė mažiukas, nieko nebegalima padaryti, verčiau tegul jis numiršta, o kiti galvoja atvirkščiai – šiuolaikinė medicina turi padėti, jis privalo gyventi ir būti sveikas.
 
- Prieš laiką gimusiems vaikams turbūt ir ateityje nepavyksta išvengti sveikatos problemų?
- Be abejo, ne visi anksčiau laiko gimę vaikai auga sveiki, ypač gimusieji labai mažo svorio – iki kilogramo. Šiuos naujagimius klinikoje stebime iki metų - čia yra daugiaprofilinė universitetinė ligoninė ir jeigu naujagimis turės kokių problemų, yra galimybė jam pagelbėti. Tai, ką jis gaus čia, negaus rajono ligoninėje arba poliklinikoje. Džiaugiamės, kad neįgalių naujagimių turime nedaug. Tai pavieniai naujagimiai, kurie vėliau turi raidos problemų. Dažniausiai tai yra minimalios problemos, tačiau pasitaiko ir cerebrinio paralyžiaus atvejų. Tarkime, jeigu mama pagimdė 23–24 savaičių naujagimį, kuris sveria 600–700 gramų, o jis turėjo gimti dar už keleto mėnesių, gamtos yra taip surėdyta, kad jis nepasiruošęs savarankiškai gyventi. Ir tai, ką medicina iki šios dienos pasiekusi, nėra šimtaprocentinis garantas, kad sugebėsime jam padėti.
 
- Nuo ko priklauso, išgyvens toks naujagimis ar ne?
- Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje be aparatūros, kuri yra labai brangi, nieko nepadarysi. Savo skyriuje naudojamės naujausia pasaulyje aparatūra. Bet aparatūra - dar ne viskas. Reikalingas patyręs kolektyvas: gydytojai, slaugytojai, pagalbinis personalas. Komandinis darbas tikrai yra labai svarbus.
 
- Jūsų pacientai dar nekalba. Ar tai neapsunkina darbo? 
- Nors mūsų pacientai negali pasakyti, kas yra blogai, dažniausiai tai galima nustatyti iš naujagimio elgsenos, iš tyrimų, kuriuos galime atlikti. Bet tai nereiškia, kad neturime su kuo kalbėti, nes greta naujagimio visada yra tėvai. Su jais tikrai reikia pakankamai daug diskutuoti ir aiškintis. Kitą kartą pagalvoji, kas geriau: ar kada tau žmogus daug pasakoja, bet jo pasakojime kartais nerandi reikalingos informacijos, ar tada, kai tu pats atsirenki, kaip naujagimis atrodo, kaip jis elgiasi, kokie yra jo tyrimai. Naujagimis yra dėkingas pacientas. Pavyzdžiui, dauguma pagyvenusio amžiaus žmonių yra kamuojami lėtinių ligų, kurių negalima išgydyti. Mūsų pacientai, jeigu pavyksta pagelbėti, iš ligoninės išvažiuoja sveiki ir labai greitai. Aišku, neišnešioti, ypač mažo svorio naujagimiai ligoninėje praguli po tris keturis mėnesius. Šiuo atveju su jais yra sudėtingiau, bet didesni naujagimiai sveiksta greitai.
 
- Tokiems vaikams augant reikalinga ypatinga priežiūra?
- Visada mamoms sakome: jūs neturite galvoti, kad išvažiavote namo ir dabar jūsų vaikas yra toks, koks būtų gimęs išnešiotas. Tikrai tėvams ir medikams reikia įdėti daug darbo. Be abejo, tokie vaikai gimsta be stipraus imuniteto ir yra imlesni ligoms. Tėvai visada turi pamąstyti, kad tai nėra toks vaikas, kuris būtų gimęs išnešiotas ir namo išvykęs trečią parą po gimdymo. Tokiems vaikams reikia rimtesnės priežiūros.
 
- Ar būna, kad mama nedrįsta artintis prie savo prieš laiką gimusio vaiko?
- Po gimimo – taip. Jeigu tai nėra staigus gimdymas, mes ruošiame stacionare gulinčią pacientę: su ja šnekame, aiškiname, kad jūsų vaikelis bus mažiukas, bus neišnešiotas. Pirmą kartą pamačius vaiką tikrai būna, kad mama pasako: aš ateisiu rytoj. Jai reikia laiko su tuo susitaikyti. Pas mus klinikoje yra ir psichologas, ir socialinis darbuotojas, kurie padeda mamai surasti kelią pas savo vaiką, tačiau pagrindinį darbą atlieka reanimacijos kolektyvas.
 
Dosjė
1982 m. Kauno medicinos institutas, gydomasis fakultetas.
Specialybė –gydytojas.
1982-1983 m.Šiaulių Respublikinė ligoninė, pediatrijos rezidentūra.
1983-1989 m. Akmenės rajono centrinė ligoninė, gydytojas pediatras.
1989-1993 m. KMUK Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas neonatologas.
1993-2009 m. KMUK Naujagimų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas.
Tobulinosi: 2006 m. KMUK  „Aktualūs naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos klausimai”, 2007 m. KMUK „Naujagimių būklės stabilizavimas ir paruošimas transportavimui”, 2008 m. „Naujagimių gaivinimas“, 2005-2009 m. darbas su kursantais ir rezidentais naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, pastovus dalyvavimas įvairiose tarptautinėse konferencijose Europoje.