- Jeigu žmogus nerūko, ar yra tikimybės jam susirgti plaučių vėžiu?
- Taip, dalis tokių pacientų yra nerūkantys. Tai lemia kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, pasyvus rūkymas, įvairūs profesiniai, aplinkos veiksniai ir paveldėjimas. Pastebime tendenciją, kad daugėja plačių vėžiu susergančių nerūkančių moterų, kurios galbūt buvo aplinkoje, kur rūkė jų antrosios pusės.
Jau kalbama apie vadinamąjį rūkymą iš trečių rankų, nes tie nuodai, kurie yra tabako dūmuose, iškvėpti niekur nedingsta, jie nusėda ant baldų, minkštų jų dalių, kilimų. Po to vėl su dulkėmis gali pakilti. Ypač tai aktualu kalbant apie mažus vaikus, kurie bėgiodami sukelia dulkes ir įkvepia kancerogeninių medžiagų.
Tabako dūmuose yra apie keturiasdešimt, galbūt net daugiau nuodų, kurie ir sukelia plaučių vėžį. Tačiau nereikia pamiršti, kad veikia ne tik rūkymas, nors jis ir yra pats stipriausias rizikos veiksnys. Jeigu žmogus suserga gretutinėmis plaučių ligoms, pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga, tuberkulioze, jos irgi didina riziką susirgti plaučių vėžiu. O kur dar oro užterštumas arba dyzelinio kuro išmetimo produktai – jie vėlgi didina susirgimo riziką.
 
- Ar yra galimai saugus surūkytų cigarečių kiekis?
- Tokio kiekio nėra. Kaip jau minėjau, tabako dūmuose yra nuodų – kancerogenų. Gali užtekti ir vieno įkvėpimo, kad kancerogenai nusėstų ant gleivinės ir pažeistų genetinę medžiagą – tokiu būdu paleidžiamas mechanizmas vėžiui formuotis.
Nėra saugaus rūkymo slenksčio. Aišku, ne visi rūkantieji suserga plaučių vėžiu, nes tam įtakos turi ir paveldimumas. Jeigu tėvai sirgo šia liga, vaikams tikimybė ja susirgti išauga iki penkių kartų.
 
- Kokie yra pirmieji plaučių vėžio požymiai?
- Plaučių vėžys - klastinga liga. Plaučių, kaip mes liaudiškai sakome, neskauda ir ilgą laiką vėžys formuojasi be jokių paciento nusiskundimų. O pirmieji simptomai, kurie atsiranda - kosulys, skrepliavimas, dusulys, - nespecifiniai ir gali pasireikšti sergant bet kuria plaučių liga. Dėl to pats žmogus, labai dažnai ir šeimos gydytojas, nekreipia į tai dėmesio, galvoja, jog yra paprastas peršalimas. Ir tik tada, kai atsiranda krūtinės skausmas arba atsikosėjama krauju, kreipiamasi į specialistus. Jeigu žmogus atsiduria rizikos grupėje dėl mano paminėtų veiksnių – aktyvaus ir pasyvaus rūkymo, įvairių plaučių ligų, aplinkos arba profesinių rizikos veiksnių, kenksmingų medžiagų, paveldėjimo šeimoje, kai turi bet kokį nusiskundimą dėl kvėpavimo sistemos (kosulys, skrepliavimas, dusulys arba krūtinės skausmas, kosėjimas krauju), turėtų kuo greičiau patekti pas specialistą ar specialistų komandą.
 
- Kaip pacientai paprastai patenka pas jus – pajutę pirmuosius simptomus, norėdami išsitirti profilaktiškai ar visiškai atsitiktinai?
- Pasaulyje plaučių vėžys yra labai užleista liga. Užsienio literatūros duomenimis, nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki diagnozės nustatymo gali praeiti net keleri metai. Kaip minėjau, simptomai nėra specifiniai, todėl pacientai pas mus patenka, kai liga jau būna pažengusi toli – dauguma atvejų tai būna jau trečios ar ketvirtos stadijos vėžys.
 
- Kokių poslinkių yra plaučių vėžio gydymo metoduose?
- Chirurginis gydymas, tai yra vėžio židinio pašalinimas, šiuo metu yra pats efektyviausias metodas. Tačiau tokį būdą galima taikyti tik iki dvidešimt procentų pacientų. Didžiąją dalį atvejų liga yra toli pažengusi ir mums lieka tik spindulinis gydymas arba chemoterapija. Ilgą laiką tai buvo pagrindiniai gydymo metodai. Tačiau mes jau turime, galima sakyti, naujus „ginklus“ kovai su vėžinėmis ląstelėmis. Jie iš tikrųjų yra labai galingi. Išskiriamos dvi pagrindinės jų grupės: tai taikinių terapija ir vėžinių kraujagyslių susidarymo blokavimas. Dar galima paminėti, kad įvairiose konferencijose, kongresuose daug kalbama apie dar vieną naujovę - imunoterapiją. Jos tikslas – kad vėžinė ląstelė, kuri yra svetima organizmui, turėtų būti sunaikinama žmogaus imuninės sistemos. Tačiau vėžinės ląstelės turi tokius mechanizmus, kad jos nuo mūsų imuninių ląstelių sugeba pasislėpti. Jau yra išrasti vaistai, kurie sugeba nutraukti šydą nuo vėžinių ląstelių, mūsų imuninė sistema vėl jas pamato ir pradeda pakartotinai naikinti.

---

 
Dosjė
Nuo 2007 iki dabar - Onkopulmonologinės pagalbos sektoriaus vadovas LSMU Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje.
Nuo 2004 m. gydytojas onkologas-chemoterapeutas LSMU Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje.
Nuo 2003 m. - gydytojas pulmonologas LSMU ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje.
Nuo 2003 m. gydytojas bronchologas LSMU ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje.
Nuo 2002 – 2003 m. gydytojas asistentas Heidelbergo universiteto Krūtinės ląstos klinikos Onkologijos skyriuje (Vokietija).