Išsireikalauja poilsio
„Priklausomai nuo to, kokią žmogus pasirenka profesiją, jis susiduria su jos sunkumais. Kai mes dar mokėmės pas Virgilijų Noreiką, kurio žmona yra baleto šokėja, jis sakydavo: su kuria kūno dalimi žmogus daugiau dirba, dėl tos daugiausiai turi problemų. Šiuo atveju balerinos nuolat mūvi vilnones kojines, o dainininkai užsivynioję vilnonius šalikus“, - juokiasi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje dainuojantis V.Vyšniauskas.
Suprantama: kuo aukščiau lipama karjeros laiptais, tuo darbo apimtys didėja. „Jeigu žmogus įsipjauna pirštą, jį reikia užbintuoti ir leisti sugyti, o balso stygų negali subintuoti – tada reikia tylėti. Miegas, poilsis ir tylėjimas yra didžiausi dainininko pagalbininkai. Tuo aš puikiai įsitikinau ir vadovaujuosi, kartais kategoriškai reikalauju, kad man būtų duodamas poilsis. Ką tik grįžau iš gastrolių, prieš generalinę repeticiją išsireikalavau poilsio dieną, prieš premjerą - porą dienų“, - pasakoja solistas.
Ne kartą balso traumą patyręs dainininkas prisipažįsta, kad vieno spektaklio metu buvo iškilusi grėsmė jo balsui. „Buvo trys variantai: arba nutraukti spektaklį, arba rizikuoju ir baigiu pusiau su gaidžiais, kaip liaudis sako, arba pasirodymą pabaigia kitas solistas. Ačiū Dievui, dabar esu puikios formos ir mano darbo grafikai nusidriekė į ateitį“, - sako dainininkas.
 
Susiduria su dainininkų ašaromis
Vilniaus kolegijos lektorė, dainininkė ir pedagogė Eglė Juozapaitienė labai dažnai susiduria su dainininkų balso problemomis, mat dėsto studentams, vadovauja muzikos ansambliui.
„Reikia pripažinti, kad paskutiniu metu dainininkus vargina keistos ligos. Tikrai ne nuo pervargimo, tikrai ne nuo blogo dainavimo, bet infekcinės kvėpavimo takų ligos. Kita nauja liga - žmogui nuo nervų labai dažnai suveikia refliuksas, skrandžio rūgštys kyla į viršų, šiek tiek grauždamos balso klostes. Tai yra labai dažnas dalykas, turintis didžiulės įtakos balso klostėms, ir nustatomas kas antram dainininkui“, - vardija E.Juozapaitienė.
Tačiau blogiausia, kada reikalingas chirurginis įsikišimas.
„Senais laikais – prieš dešimt dvidešimt metų – būdavo klaikus dalykas, jeigu žmogui ant klosčių atsirasdavo vadinamasis balso klosčių mazgelis. Taip būna nuo pervargimo, nuo netaisyklingo kalbėjimo arba dainavimo. Anksčiau tai būdavo klaikiai sudėtinga, o dabar gana greita operacija. Senais laikais po tokios operacijos taigi negalėdavo dainuoti pusę metų ar metus“, - sako muzikos pedagogė.
Dainininkai sutartinai tvirtina, kad jiems didžiulė atrama – spektaklio metu budinti gydytoja, kuri, reikalui esant, apžiūri balso aparatą. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro LOR gydytoja Miroslava Adomaitienė prisipažįsta, kad jai labai dažnai tenka matyti dainininkų ašaras, ne išimtis ir stipriosios lyties atstovai.
„Dėl balso problemų dainininkui ne taip dažnai tenka atsisakyti profesinio kelio. Aš teatre dirbu 28 metus. Pačioje pradžioje buvo toks atvejis, bet negaliu pasakyti, kad grynai dėl to, jog dainininkas dirbo blogomis sąlygomis ar dėl didelių krūvių jis neteko balso. Manau, kad mes kiekvienas turime pradėti nuo savęs, turime kiekvienas žinoti, ką sugebame ir nešokti aukščiau bambos, nes balso aparatui įtakos turi ir kitos aplinkybės – rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, stresas ar psichologinės būsenos. Jeigu viskas susideda į krūvą, žmogus pralaimi – tiesiog pasiduoda“, - akcentuoja ilgametė teatro gydytoja.

---

 
 Dainininkų patirtis
Operos solistė Irena Milkevičiūtė:

- Iš tikrųjų mes, dainininkai, labai alergiški visokioms scenos dulkėms arba, pavyzdžiui, kartais scenoje būna naudojamas dūmų efektas - iš karto dingsta balsas ir netgi visiškai jį prarandi. Atsimenu, taip man buvo nutikę gastrolėse.
O kitą kartą galvoju: nežinau, kokia yra galia iš viršaus, kad kartais net nepašneki, o dainuot padainuoji.
 
Viena iš „panterų“ Rasa Juzukonytė: 

- Jeigu teisingai dainuoji ir nelinkęs peršalti, problemų kaip ir neturėtų kilti. O jeigu esi pasiekęs profesionalumo laipsnį, net ir sirgdamas bronchitu, jeigu teisingai dainuoji, gali koncertą išdainuoti. Studijų metais turėjau problemų su balso stygomis. Iš tikrųjų buvo mintis viską mesti, nes tai tikrai yra diskomfortas.
 

Dainininkas Egidijus Sipavičius:

- Tracheitas – mano nuolatinis palydovas. Paprastai kai pervargsti arba peršali, iš karto parausta gerklos - jeigu pražiopsai, uždegimas nusileidžia į trachėją. Tada jau prasideda didžiulės problemos. Jeigu laiku sustabdai, ir viskas. O jeigu nesustabdai, negali dainuoti“.

---

 

Interviu
 Apie dažniausiai pasitaikančias dainininkų ligas pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas.
 
- Sakykite, ar dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientui rekomenduojate nebedainuoti? 
- Tai nebūna labai dažnai. Paprastai kategoriškai nesakome: nedainuokite. Bet raginame: mažinkite krūvius, keiskite dainavimo manierą arba jums reikalingas gydymas, turint omenyje, operaciją. Atlikus ją, rezultatai dažniausiai būna geri ir žmogus grįžta į profesinį gyvenimą.
 
- Kokios ligos dažniausiai užklumpa mūsų dainininkus?
- Jas suskirstyčiau į dvi didesnes grupes: bendrosios balso aparato ligos, dainininkams pasireiškiančios labai dramatiškai. Bet jos nėra specifinės – tai peršalimai, uždegimai, gripas ir pan. Kitos ligos, daugiau susijusios su dainavimu ir balso krūviais, paliečia pagrindinį balso aparato dalį – tai balso stygas arba balso klostes. Iš tokių ligų vėlgi klasikinės – balso klosčių mazgeliai arba vadinamieji dainininkų mazgeliai. Tai yra gana rimta liga, dėl kurios sutrinka balsas. Pavyzdžiui, nebegali dainuoti atitinkama tonacija, pakankamai garsiai, o vėliau iš viso gali nebedainuoti. Nors populiariai jie vadinasi dainininkų mazgeliais, tarp profesionalių dainininkų nėra labai dažni, kadangi balso profesionalai sugeba balso aparatą naudoti optimaliai ir balso mazgeliai nesusidaro.
 
- Šiuo atveju gydymas būtų sudėtingas?
- Pirmiausiai bandoma šalinti priežastį, tai yra netaisyklingą fonaciją, kad balso klostės virpėtų optimaliai, nebūtų perkrovų ir nesusidarytų balso klosčių mazgeliai. Dar kitaip tai vadinama balso mankšta, fonopedinis gydymas. Ir toks gydymas gali tęstis gana ilgai – mėnesį ar du – ir duoti efektyvių rezultatų.
Jei ne, lieka chirurginis gydymas. Tokiu atveju atliekama taip vadinama endolaringinė mikrochirurginė operacija, kuri šiuolaikinėmis priemonėmis padaroma efektyviai. Tačiau tolesnė sėkmė vėlgi priklauso nuo balso krūvių ir nuo to, kaip optimaliai dainininkas sugebės naudotis savo balso aparatu.
 
- Dažnai praktikoje susiduriate su liūdnais pavyzdžiais?
Priešingai – turime linksmų arba optimistinių pavyzdžių, kada kreipiasi dainininkas ir turi rimtų problemų, kurios grėstų profesiniu nedarbingumu arba negalėjimu dainuoti. Ir sėkminga operacija pakeičia situaciją – jis grįžta į darbą ir dainuoja.