- Reguliarus sportavimas nėštumo metu – daugiau rizikos ar naudos?
- Intensyvi sportinė veikla ir nėštumas nėra suderinami, nes turi visiškai skirtingus tikslus. Intensyvių treniruočių metų deginamos kalorijos, padidėja organizmo deguonies poreikis, suintensyvėja medžiagų ir tam tikrų hormonų apykaita. Tokios treniruočių metu vykstančios kūno reakcijos, kaip kūno hipertermija (kai kūno temperatūra pakyla aukščiau 37 laipsnių), deguonies trūkumas, dehidratacija (vandens kiekio organizme sumažėjimas), hipoglikemija (per mažas gliukozės kiekis kraujyje) sudaro vaisiui didelę riziką, pavojų jį prarasti. Aišku, fiziškai iki nėštumo aktyvios moterys, sportininkės, yra žymiai daugiau pasiruošusios, stipresnės, turi geresnę reakciją ir ištvermę. Jų kūnas efektyviau susitvarko su krūviais, negu iki tol nesportavusių moterų.
Tačiau bet kuriuo atveju nėštumo metu rinkčiausi žodį „saugūs“ pratimai, kai yra pritaikomas tinkamas krūvis. Juk moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir naują gyvybę! Taigi jei nėščioji prieš pastodama buvo fiziškai aktyvi, patariama toliau išlaikyti fizinį aktyvumą, tik sumažinti krūvio intensyvumą iki vidutinio. Jei iki nėštumo nesportavote, fizinį krūvį didinkite palengva. Bet pradėti mankštintis niekada nevėlu.
 
- Nuo ko patartumėte pradėti?
- Pirma, pasikonsultuoti su gydytoju, ar nėra nėštumo komplikacijų, ar leidžiama saikingai sportuoti. Ypač atsargioms reikia būti pirmus tris mėnesius, nes išlieka persileidimo rizika. Svarbu, kad maksimalus širdies susitraukimo dažnis užsiėmimo metu neviršytu 140 dūžių per minutę. Besimankštinant tūri netrūkti oro, turite pajėgti laisvai kalbėtis. Taip pat reikėtų vengti staigių judesių, treniruočių su dideliais svoriais. Svarbu nepamiršti klausyti organizmo: jei kuris pratimas kelia skausmą, didžiulį nuovargį ar diskomfortą, jį būtina nutraukti. Šiaip naudinga mankštintis bent tris kartus per savaitę.
 
- Kokia veikla galima užsiimti nėščiajai be didesnės rizikos? 
- Viena fizinio aktyvumo formų – vaikščiojimas. Pirmame trimestre galima nueiti nuo vieno iki trijų kilometrų per dieną, antruoju ir trečiuoju nėštumo laikotarpiais – didinti iki trijų penkių. Tai – lengva aerobinė veikla, jos metu nesumažėja deguonies ir maisto medžiagų atnešimas vaisiui. Taip pat tinka kvėpavimo, lengvi tempimo ir atsipalaidavimo pratimai. Kasdien atlikite Kėgelio pratimus, skirtus dubens dugno raumenų stiprinimui. Jie būtini besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims.
Kiekvienai rekomenduočiau pabandyti mankštą vandenyje. Tai yra viena saugiausių fizinio aktyvumo formų nėščiajai. Dėl specifinių vandens savybių kūno raumenims tenka išlaikyti 50 procentų mažiau svorio nei įprastai. Taip mažėja raumenų patempimo tikimybė, stuburo ir sąnarių apkrova bei kraujo sąstovis venose. Baseine patogu atlikti kvėpavimo sulaikymo pratimus, truputį panirti. Nardymas naudingas ne tik būsimai mamai, bet ir mažyliui – jis taip pat mokosi sulaikyti kvėpavimą. Tai labai praverčia gimdymo metu, kai naujagimis jaučia deguonies trūkumą. Dabar pasirinkimas sportuoti nėščiosioms nemažas: sporto klubai ir studijos, mankštos salėje ir baseine, specialiai pritaikyti nėštumui pilateso ir jogos užsiėmimai, šokiai.

---

 
Verta žinoti
Jei nutarėte sportuoti savarankiškai ar namuose, būtinai apsilankykite pas kineziterapeutą, kuris įvertins jūsų raumenų būklę, atsižvelgs į nėštumo periodą, nusiskundimus ir pageidavimus, sudarys individualią programą. Parodys, kaip saugiai ir taisyklingai atlikti pratimus namuose. Mankšta neturi nemaloniai varginti, o kelti teigiamas emocijas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!