Ergoterapija orientuojasi į vaiko gebėjimą funkcionuoti kasdienėje veikloje, žaisti, tapti nepriklausomam ir suprasti aplinką. Didžiausias dėmesys skiriamas smulkiajai motorikai, gebėjimui taisyklingai laikyti, manipuliuoti rašymo priemonėmis, žaislais, taip pat akies ir rankos koordinacijai, kuri svarbi mokykloje nurašant nuo lentos ar žaidžiant įvairius žaidimus. Ergoterapeutas gali padėti vaikams, kurių raida vėluoja, turintiems įvairių raidos sutrikimų ar stokoja koordinacijos, nesutelkia dėmesio. 

---

Pataria specialistė
Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ ergoterapeutė Gintarė Borusienė:

- Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, yra prasti apsitarnavimo, socialiniai įgūdžiai, neišlavėjusi smulkioji motorika, rašymo įgūdžiai. Svarbu laiku pastebėti, kokios veiklos vaikui sekasi sunkiau, ir nepabijoti kreiptis pagalbos, ieškoti patarimų pas specialistus. Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį ir į vaiko besivystančius savęs apsitarnavimo, rašymo įgūdžius.
Svarbu žinoti, kad trejų metų vaikas: kopijuoja horizontalią liniją; kopijuoja apskritimą; užsivelka per galvą rengiamą drabužį, minimaliai jam padedant; užsideda batukus be raištelių (gali maišyti kojas); užsimauna kojines (gali maišyti kulną su viršumi); segioja užtrauktuką, kai jis užsegtas; užsega dideles sagas drabužio priekyje.
 
Trejų penkerių metų vaikai, kuriems reikia specialisto pagalbos, gali demonstruoti tokį elgesį: labai intensyvus judėjimas, mosikavimas kojomis sėdint, plojimas rankomis, sukinėjimasis, negebėjimas pabūti ramiai; didelis jaurumas garsiems, įkyriems garsams, prisilietimams, paviršiams, nemėgsta naujų drabužių; dažnai atsitrenkia į daiktus, nukrenta; sunku minti dviračio ar panašaus žaislo pedalus; labai menkas ar visai nėra baimės jausmo; ilgai tebesitęsiantis nešvarus maitinimasis (mėgsta valgyti rankomis, dažnai išpila gėrimus); vengia konstrukcinių žaidimų, tokių kaip dėlionės ar kaladėlės; menki smulkiosios motorikos įgūdžiai (sunku laikyti pieštuką ar kirpti žirklėmis), piešiniai dažnai būna labai primityvūs; stokoja vaizduotės, kūrybiškumo,kurių reikia žaidimams; nepritampa bendraamžių grupėje, dažnai renkasi suaugusiųjų kompaniją; dar nežinoma dominuojanti ranka; išlikusios kalbos problemos; ribotas atsakas į žodines užduotis (lėtai sureaguoja, mažai supranta); ribotas susikaupimas (užduotys dažnai nepabaigiamos iki galo).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!