Bando glaistyti?
 
Santaros klinikos per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 6,75 milijono eurų minusą. „Lietuvos sveikatai“ paprašius detalesnio komentaro – finansininkų bandymai glaistyti nuostolį. Klinikos oficialiame atsakyme aiškina, kad pirmo ketvirčio deficitas 2025 m. sudaro vos 1,5 proc. nuo planuojamų metinių pajamų.
 
Tačiau toks lyginimas labiau primena neskaidrų manipuliavimą skaičiais, kuriant įspūdį, esą padėtis nėra kritinė, nes finansinėse analizėse nelyginamas ketvirčio nuostolis su planuojamomis metinėmis pajamomis.
 
„Lietuvos sveikatai“ Santaros taip pat pateikė duomenis, kad per pirmąjį 2025 m. ketvirtį augo jų paslaugų apimtys, o pagrindinės veiklos pajamos buvo 22 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Tokį augimą daugiausiai lėmė naujai įsteigti Santaros klinikų filialai: Žalgirio klinika ir Nacionalinis vėžio centras“, – teigė Santaros klinikų atstovai.
 
Kauno klinikos lenkia milijonais
 
Palyginkime, kaip sekėsi kitai didžiausiai universiteto ligoninei – Kauno klinikoms. Pasirodo, jos pirmą ketvirtį baigė turėdamos 5,3 mln. eurų pelno.
 
Įdomu sugretinti ir abiejų įstaigų to paties laikotarpio pajamas: ligonių kasų duomenimis, iš viso Kauno klinikos pajamų per pirmą ketvirtį turėjo 100 mln. eurų, Santaros – 105 mln. eurų.
 
Galima drąsiai konstatuoti, kad Kauno klinikos laikosi stabiliausiai iš visų universiteto ligoninių. Pavyzdžiui, pernai metus jos baigė su 15,4 mln. eurų pelno, kai Santarų pelnas siekė vos 628 tūkst. eurų.
 
Kur jų sėkmės paslaptis? Kaip informuoja Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, įstaiga išlaiko stabiliai teigiamą finansinį rezultatą, kurį lemia nuosekliai didinamos suteikiamų paslaugų apimtys: didėja dienos stacionaro, ambulatorinių paslaugų skaičius, kartu išlaikant stabilias stacionaro paslaugų apimtis. „Ligoninė nuolat ieško efektyviausių būdų organizuoti paslaugų teikimą, kad kuo daugiau mūsų pacientų gautų kokybiškas paslaugas laiku“, – „Lietuvos sveikatai“ aiškino A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
 
Klaipėda tiesiasi?
 
Jau kelinti metai, kaip Lietuvoje yra ir trečioji – Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL). Per pirmą ketvirtį ji gavo 38, 5 mln. eurų pajamų ir turėjo 39 mln. eurų sąnaudų. Kaip matyti, naujai įsteigtos ligoninės pajamos daugiau nei du su puse karto mažesnės už senbuvių Kauno ir Santaros klinikų.
 
Niekam ne paslaptis, kad ši įstaiga taip pat sulaukia nemalonaus dėmesio dėl sudėtingos finansinės padėties. Jos vadovas Audrius Šimaitis pernai ir pats grasino bankrotu, vėliau, siekiant išvengti krizės, įsikišo steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija – ir buvo sudėliotas gelbėjimo planas. Ar nereikėtų panašaus ir Santaros klinikoms?
 
A.Šimaitis dabar tikina, kad jų padėtis pamažu taisosi. Jis vardija, kad 2023 metais ligoninė baigė su 12,3 mln. eurų deficitu. „2024 metais, įdiegus vadybos pokyčius, skatinant paslaugų plėtrą ir didinant ligoninės efektyvumą, deficitas buvo sumažintas daugiau nei dvigubai – iki 5,4 milijonų eurų. Planuojame, kad 2025 metų pabaigoje deficitas sumažės dar du kartus ir galėtų siekti 2-3 milijonus eurų“, – žadėjo generalinis direktorius.
 
Bet ketvirtis nuostolingas
 
Visgi pirmame šių metų ketvirtyje Klaipėdoje galas su galu nesuėjo – kaip informuoja ligonių kasos, įstaiga turėjo 582,5 tūkst. eurų nuostolį.
 
„Šį rezultatą lėmė kelios nuo mūsų nepriklausančios sąlygos, – aiškina A.Šimaitis. – Mes vis dar dorojamės su sujungtų ligoninių buvusios veiklos padariniais. 2024 metų auditas nustatė, kad dar iki susijungimo kai kuriose iš buvusių ligoninių buvo blogai dokumentuotas turto nurašymas. Šios lėšos, siekiančios apie 160 tūkstančių eurų, turėjo būti įtrauktos į 2025 metų pirmojo ketvirčio ataskaitą.“
 
Kita priežastimi A.Šimaitis įvardija KUL paveldėtus aukštus darbuotojų atlyginimo koeficientus. „Nors 2025 metais minimali mėnesinė alga kilo 10 procentų, paslaugų įkainių kilimas nesiekė 8 procentų. Tai lėmė padidėjusias išlaidas, – sakė vadovas, pridūręs, jog dar viena priežastis, prisidėjusi prie padidėjusių išlaidų – lyginami darbuotojų koeficientai. – Sujungtose ligoninėse tų pačių kategorijų darbuotojų, dirbusių tą patį darbą, atlyginimų koeficientai buvo skirtingi. KUL yra įsipareigojusi juos suvienodinti, ir tai taip pat prisidėjo prie išlaidų didėjimo.“
 
Ką aiškina Santaros?
 
Vis dėlto Klaipėdos universiteto ligoninės pirmo ketvirčio nuostolingumo marža (-1,5 proc.) yra kone keturis kartus mažesnė už Santaros klinikų, kuri siekia 6,43 proc.
 
Taigi, kas nusmukdė Santaros klinikas? Kaip ir Klaipėda, jos nuostolį teisina algomis. „Reikšmingiausiai išaugo darbo užmokesčio sąnaudos dėl Šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo (apie 10,2 mln. eurų) bei darbo užmokesčio suvienodinimo (apie 0,8 mln. eurų) Santaros klinikų padaliniuose. Be to, buvo pakeistas teisinis reguliavimas, kuriuo padidinta apskaitinė ilgalaikio turto vertė, dėl ko teko papildomai priskaičiuoti apie 0,8 milijono eurų sąnaudų.
 
Kitų sąnaudų reikšmingesnio pokyčio neįvyko“, – atsakyme „Lietuvos sveikatai“ teigė Komunikacijos tarnybos vadovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.
 
Kitos priežastys
 
„Pirmąjį metų ketvirtį dažnai stebimas nedidelis paslaugų sumažėjimas, dėl ko atsiranda deficitas“, – Santarų poziciją pateikė J.Juozaitytė-Markevičienė. Pasiteiravus, kodėl tuomet pateiktas oficialus paslaugų augimas pirmame ketvirtyje net 22 proc., patikslino, jog „dalis pajamų augo kiek lėčiau, nei planuota“.
 
„Tai iš dalies būdinga sezoniniam svyravimui, kai paslaugų kiekine išraiška suteikiama daugiau, bet vienos paslaugos vidutinė kaina būna kiek mažesnė“, – teigė Santarų atstovė.
 
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad pajamos už transplantacijos paslaugas yra apie 2,6 mln. eurų mažesnės, nei planuota dėl neuždarytų ir tebesitęsiančių gydymo epizodų.
 
Įdomu
 
Ar įtikina paaiškinimai, kad reikšmingiausią įtaką minusui turėjo darbo užmokestis? Ar Santaros klinikų problemų reikėtų ieškoti ir išlaidų struktūroje, valdyme ar kituose veiklos aspektuose?
 
Šakos sutarties rėmai galioja visoms universiteto ligoninėms. Analizuojant duomenis įdomu, kad atlyginimų fondas bei pajamos Santaros ir Kauno klinikose panašūs, bet viena dirba nuostolingai, kita – pelningai. Galima palyginti: Santarose yra 7 162 darbuotojai, o jų vidutinis atlygis tam pat mėnesiui – 3 280 eurų, Kauno klinikose darbuotojų 7 841, algos mėnesiui nors kiek mažesnės, bet panašios – 2 993 eurai.
 
Taigi abi įstaigos turi beveik identiškus atlyginimų fondus, bet viena generuoja pelną, o kita – nuostolį. Kyla abejonių, ar vien atlyginimai gali būti priežastis, kodėl Santaros dirba nuostolingai?
 
Palyginus pajamas ir personalo skaičių akivaizdu ir tai, kad Santarų darbuotojai sugeneruoja daugiausiai pajamų vienam žmogui, tačiau klinikos vis tiek dirba nuostolingai. Kauno klinikos, kurios sugeba generuoti pelną net ir su tokiu pat dideliu atlyginimų fondu, neabejotinai rodo geresnį veiklos efektyvumą.
 
Kancleris: sprendimų nėra
 
Santaros klinikų padėtis sudomino visas atsakingas institucijas. Ji savo pasiaiškinimus dėliojo tiek Valstybinei ligonių kasai, tiek steigėjams. Deja, aiškumo daugiau neatsirado, nuspręsta padėtį stebėti toliau ir laukti antro ketvirčio rezultatų.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis informavo, kad dėl Santarų įvyko neeilinis dalininkų susirinkimas. „Jis sukviestas gavus pirmo ketvirčio rezultatus. Ši ligoninė turi du dalininkus – VU ir SAM. Ligoninės direktorius buvo išklausytas, jis išsakė savo poziciją, dabar situacija vertinama. Sprendimų priimta nėra“, – sakė kancleris.
 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė teigė, kad komiteto šis klausimas nepasiekė, tačiau Santarų situacija bus akylai stebima. „Negalime leisti, kad tokio dydžio įstaiga įsiveltų į finansinius sunkumus, nes kelias atgal bus labai sunkus. Dabar ministerija gilinasi į šį klausimą, lauksime antro ketvirčio rezultatų ir tada darysime tolesnes išvadas“, – kalbėjo L.Šukytė-Korsakė.

 
Situacijos priežastimi ji kol kas negali įvardinti nieko kito, kaip sakė pačios Santaros – išlaidas algoms. „Matyt, filialų prijungimas nebuvo gerai suvaldytas, reikėjo suvienodinti algas, kas ir davė tokį neigiamą rezultatą“, - svarstė L. Šukytė-Korsakė.
 
Žada augimą
 
Santaros tikina, kad šių metų antrojo ketvirčio preliminarūs rezultatai rodo veiklos apimčių augimą, todėl metų pabaigoje Santaros klinikų finansinis rezultatas bus subalansuotas, primindamos, kad pernai įstaiga metus baigė su 0,6 mln. perviršiu.
 
Bendras Santarų perviršis metų gale iš ankstesniųjų metų buvo 30,9 mln. eurų. Beje, įstaiga gavo apie 6 mln. eurų ankstesniųjų metų perviršį iš prijungto Nacionalinio vėžio centro. Tačiau nuostoliai viską surijo ir ketvirtį Santaros baigė turėdamos 30 mln. eurų perviršį.
 
Pernai darbo užmokestis sudarė 65 proc. Santaros sąnaudų dalį. Antros pagal dydį išlaidos, kurioms buvo skirta 24 proc. pajamų – medikamentai, medicinos priemonės, kraujo produktai.
 
Planai
 
Kol Santaros kraujuoja, Klaipėda dalinasi ambicingais augimo planais. „Remdamasi nauju vadybos modeliu, Klaipėdos universiteto ligoninė ir toliau sieks didinti ne tik klinikinių, bet ir kitų padalinių efektyvumą bei produktyvumą. Bus toliau auginamas naujų ir jau teikiamų paslaugų skaičius, skatinamas kompleksinių, tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių paslaugų vystymas“, – sako A.Šimaitis.
 
Jis teigia, jog Klaipėdos universiteto ligoninė stengiasi tapti moderniausiu ir šiuolaikiškiausiu aukščiausio lygio gydymo centru Vakarų Lietuvoje, kasmet teikiančiu vis daugiau paslaugų šio regiono gyventojams.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!