Baiminamasi dėl vaikų
„Paskelbėme nepaprastąją padėtį, nes šiuo metu situacija prasta“, – AFP teigė Hararės meras Ianas Makone. Zimbabvės sostinės vadovas pažymi, kad Sveikatos ministerija surėmė pečius su humanitarinės pagalbos grupėmis ir siekia padidinti gėlo vandens tiekimą į choleros užkrėstus regionus. Jo atsargos ir reikiamų sanitarinių sąlygų užtikrinimas – gyvybiškai svarbūs elementai bandant suvaldyti cholerą.        
 
„Vanduo užterštas. Raginame žmones įvertinti vandens kokybę nepriklausomai nuo šaltinio. Šiuo metu sutelkiame dėmesį į choleros paveiktus regionus, tiekdami vandens gryninimo chemikalus“, – teigia Sveikatos departamento atstovas dr. Michael Vere.  
 
Per pastaruosius mėnesius, kaip minėta, Vibrio cholerae bakterijos sukeliama infekcinė žarnyno liga pareikalavo daugiau kaip 150 gyvybių, o tūkstančiai užsikrėtė. „Tris dienas praleidau namuose viduriuodamas. Pradėjau vemti. Bandžiau valgyti, bet ir vėl vėmiau. Pradėjau prakaituoti, praradau daug skysčių“, – „Al Jazzeera English“ pasakojo persirgęs cholera Zimbabvės gyventojas.
 
„Ar mes tapome gyvuliais? Dabartinės gyvenimo sąlygos nepakeliamos. Esame priversti izoliuoti vaikus namuose. Baiminamės, kad jeigu jie žais lauke, užsikrės cholera“, – išgyvenimais dalijosi Hararės gyventoja Lucy Matare.    
 
Panašūs nuogąstavimai kamavo ir Mangosho. Moteris prisiminė futbolą žaidžiančius berniukus, kurių kamuolys įkrito į nuotekų tvenkinį, o vaikai ištraukė jį ir tęsė žaidimą.
 
„Šie berniukai žaidžia su ugnimi. Praėjusią savaitę palaidojome vieną vaiką iš mūsų regiono. Jis gatvėse žaidė futbolą kaip ir šie. Berniukas per naktį pasijautė prastai ir mirė ligoninėje. Gydytojai sakė, kad berniukas mirė nuo choleros“, – „The Washington Post“ pasakojo Mangosho.                
 
Ne visiems pakanka žinių
Pasak vaistininko Panashe Chawana, daugelis vaikų bei suaugusiųjų dėl choleros išsenka ir net miršta. Ir nors dalis šalies gyventojų prisimena 2008-ųjų epidemiją, pasak Hararėje dirbančio specialisto, zimbabviečiams stinga reikiamų medicinos ir higienos žinių.    
 
„Jeigu ne vieši pranešimai Hararė būtų dar keblesnėje situacijoje. Žmonės ėmė labiau suprasti, kokią grėsmę kelia užterštas vanduo ir kokie yra ligos simptomai, todėl kreipėsi pagalbos į medikus“, – BBC pasakojo Zimbabvės farmacininkas.       
 
Kovoje su cholera tikrai nepadeda „dieviškos“ ir neaiškios reputacijos veikėjai. Medicininių žinių neturintys religiniai lyderiai ir „pranašai“ paveikiai tikina krašto gyventojus, kad ligas galima įveikti, pavyzdžiui, šventintu vandeniu, todėl šiems medicinos teikiamų paslaugų ir priemonių nereikia.      
 
Valstybė galėtų pasitempti 
Zimbabvės žurnalisto Farai Sevenzo teigimu, šalies valdžia nepakankamai investuoja į gėlo vandens tiekimą, o choleros krizė primena, kad Zimbabvėje egzistuoja didelė turtinė nelygybė: vieni gyventojai privačių namų kiemuose gali džiaugtis vandens gręžiniais, o kiti priversti saugoti vaikus nuo užterštų balų ar tvenkinių.
 
F.Sevanzo kritikuoja valdžią dėl nuotekų tvarkymo politikos. Industrinės atliekos ir nuotekos išleidžiamos į šalies upelius bei intakus, kuriais teršalai patenka į Čivero ežerą, pagrindinį sostinės vandens šaltinį. Labiau pasiturimai gyvenančiuose Hararė regionuose gyventojų bendruomenės organizuoja šiukšlių surinkimą, tačiau dalis miesto teritorijos virto šiukšlynais. Deja, labiausiai dėl choleros nukenčia skurdesni regionai.               
 
Zimbabvės Raudonasis Kryžius teikia humanitarinę pagalbą ir aktyviai skatina gyventojus reguliariai dezinfekuoti rankas muilu ir neužterštu vandeniu. Humanitarinės pagalbos organizacija įgarsina dalies kaimų gyventojų pagalbos žodžius. Pavyzdžiui, Muzezuru bendruomenėje vandens tiekimas tapo kasdieniu darbu ir rimtu iššūkiu. Iš nuotraukų atrodo, kad bendruomenėje vandens kibirų daugiau negu gyventojų.
 
„Moterys ir vaikai nueina didžiulius atstumus, kad parsineštų gėlo vandens. Vienintelis vandens gręžinys perpildytas, o vanduo sūrus ir nemalonaus skonio. Būtume dėkingi, jeigu mūsų kaime atsirastų daugiau gręžinių ir net vamzdynais tiekiamo vandens, kad bendruomenei, o ypač vaikams būtų lengviau“, – į pasaulį kreipėsi Muzezuru gyventojas Farai Sekani.  


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!