Skeptikų daugybė
Remiantis „Gallup International“ rugsėjį atlikta apklausa, jauni ir sveiki bulgarai dvejoja dėl vakcinų patikimumo. Jie sudarė 45 proc. apklaustųjų, kurie teigė, jog nėra vakcinuoti ir nežada to daryti. Kita apklausa, atlikta pernai lapkritį, parodė, kad neigiamas visuomenės požiūris apie koronavirusą susiformavo dėl klaidinamos informacijos ir konspiracijos teorijų. Šioje apklausose 52 proc. gyventojų teigė, kad tai – dirbtinai sukurtas virusas; 40 proc. žmonių tiki, jog farmacijos įmonės siekis pasipelnyti iš viruso; 33 proc. koronavirusą prilygina peršalimui; 16 proc. mano, kad COVID–19 vakcinos turi mikročipus, galinčius kontroliuoti žmones.
 
Bendrosios praktikos gydytojas Miroslavas Spasovas įsitikinęs, kad klaidinanti informacija socialiniuose tinkluose apsunkina gydytojų darbą. Iš 3 tūkst. jo pacientų, tik 700 yra pilnai pasiskiepiję. „Šiuo metu esame apipilti vakcinomis, tačiau turime jas išmesti arba atiduoti kitoms šalims, nes žmonės nenori skiepytis“, – pasakoja gydytojas. Jis taip pat teigia, kad valdžia ir medikų bendruomenė prisidėjo prie vakcinacijos kampanijos žlugimo, nes iš pat pradžių į skiepijimo prioritetų sąrašą neįtraukė rizikos grupėms priklausančių žmonių.
 
Atkalbinėja net gydytojai
M.Spasovo teigimu, net ir kai kurie medikai skatina pacientus nesiskiepyti, nors vakcinos efektyvumas įrodytas. „Tarp mano pacientų yra žmonių, sergančių sunkiomis ligomis, kuriuos aš įkalbinau skiepytis. Dažniausiai juos siunčiu pas kitą specialistą papildomai nuomonei išgirsti. Tačiau jie grįžta ir pareiškia, kad kitas gydytojas ragino nesileisti nuodų į savo kūną“, – nusivylimo kolegomis neslepia gydytojas.
 
Dalis Bulgarijos medikų yra viešai pareiškę neigiamą nuomonę apie vakcinas. Gydytojas Antanas Mangarovas, dažnas televizijos laidų svečias ir bandos imuniteto šalininkas, tvirtina, kad natūraliai įgytas imunitetas persirgus geriau apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo nei vakcina.
 
Toks medicinos darbuotojų skepticizmas atsispindi gana dideliame neskiepytų ligoninių darbuotojų skaičiuje. Pasak Bulgarijos gydytojų sąjungos atstovų, apie 30 proc. medikų yra nevakcinuoti. Kai kuriose Sofijos ligoninėse beveik pusė personalo nėra pasiskiepiję nuo COVID–19. Sveikatos apsaugos viceministras, gydytojas, anksčiau vadovavęs COVID–19 skyriui vienoje pagrindinių sostinės ligoninių, Toma Tomovas pripažino, kad neigiamas medikų požiūris į vakcinacijos kampaniją yra problema. Jis taip pat kaltina finansavimo trūkumą, dėl kurio ministerija nesugebėjo vykdyti išsamios plačiajai visuomenei skirtos informavimo kampanijos.
 
Padirbti sertifikatai
Bulgarija kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys naudojasi centralizuota duomenų sistema, kurioje fiksuojami pasiskiepiję asmenys. Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gydytojai už vakciną į kempinę pasiima nuo 170 iki 300 JAV dolerių (146-259 Eur).
 
Oficiali statistika rodo, kad 5,8 proc. mirusiųjų nuo koronaviruso per savaitę yra pasiskiepiję žmonės, tačiau ekspertai mano, kad dalis pacientų turėjo padirbtus sertifikatus. T.Tomovas teigia, kad tai įrodyti būtų sudėtinga, nors ministerija kiekvieną savaitę ir gauna dešimtis pranešimų apie skiepų klastojimus. Visi šie pranešimai perduodami teisėsaugai. „Nemanau, kad suklastotus pažymėjimus turinčių žmonių skaičius yra didelis, tačiau jis iškreipia oficialią statistiką“, – teigia viceministras. Jis taip pat tikisi, kad vyriausybei įvedus privalomus skiepų pasus, norint patekti į viešąsias vietas, pasiskiepijusių skaičius augs.
 
Politikai bijo prarasti balsus
Kartu su COVID–19 krize Bulgariją sukrėtė ir politinis nestabilumas. Lapkričio 14 dieną vyks treti parlamento rinkimai per metus. Vakcinacijos kampanija tapo politiniu futbolu. Pavyzdžiui, buvęs šalies ministras pirmininkas Boyko Borisovas apkaltino oponento prezidento Rumeno Radevo laikinąją vyriausybę dėl mažo skiepijimosi lygio ir teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija leido naudoti pasibaigusias vakcinas. Tačiau sveikatos apsaugos ministras, gydytojas Stoyko Katsarovas atsikirsdamas teigia, kad būtent B.Borisovo paskutinis ministrų kabinetas atsakingas už kampanijos žlugimą.
 
Bulgarijos mokslo akademijos sociologo Petaro Cholakovo nuomone, politiniame spektre trūko valios skatinti skiepytis, o tai pakirto visuomenės pasitikėjimą vakcinacijos kampanija. „Politikai turėjo aiškiai pasakyti, kad vakcinos padeda išgelbėti gyvybes, bet to nepadarė. Rinkimų laikotarpiu politikai baiminasi prarasti balsus, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė yra susiskaldžiusi ir skeptiška vakcinų atžvilgiu“, – valdžią kritikuoja P.Cholakovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!