Vieno Floridos (JAV) universiteto mokslininkai naudojo daugiau kaip 20 mln. įrašų, kad išsiaiškintų, kaip dvi savaites realius gyvenimo įvykius, požiūrį bei santykį į juos žmonės aprašinėjo socialiniame tinkle. Duomenų analizei tyrėjai sukūrė metodą, kuris automatiškai iš teksto išskirdavo svarbią informaciją.
 
Pirmiausia, remiantis 5 tūkst. įrašų, buvo atrinkti raktiniai žodžiai, apibūdinantys tam tikras situacijas ir žmonių reakciją į jas. Vėliau speciali kompiuterinė lingvistinė programa surūšiavo šiuos žodžius į kategorijas ir nustatė, kokie jų dažniausiai naudojami vienai ar kitai situacijai apibūdinti. Pavyzdžiui, kai žmogus užsiėmęs, jis dažniausiai vartoja žodį „darbas“, o kai jam iškyla nemalonumų, griebiasi nenormatyvinės leksikos.  
 
Baigę analizę mokslininkai teigė nustatę tam tikrus dėsningumus: paaiškėjo, kad darbo dienomis „Twitter“ naudotojai išlieja daugiau negatyvo, savaitgaliais gi atsiranda daugiau pozityvių įrašų. Moterys pasirodė labiau socialiai aktyvios nei vyrai, jos reikšdavo stpresnes emocijas - tiek teigiamas, tiek ir neigiamas. Tiesa, didelių skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų nepastebėta.
 
„„Twitter“ – tai skaitmenizuotas sąmonė, paremta naudotojų mintimis ir emocijomis“, - teigia vienas tyrimo autorių Davidas Serfass.