Su Islandijos aktoriumi Thorsteinnu Bachmanu (50) Lietuvos žiūrovai gali susipažinti pažiūrėję šių metų „Kino pavasaryje“ rodomą filmą „Gyvenimas akvariume“. Islandas jame atlieka pagrindinį vaidmenį. Savaitraščiui „Lietuvos sveikata“ menininkas pasakoja, kad „Gyvenimas akvariume“ yra tarsi jo šalies atspindys prieš 2008-ųjų krizę. Ji, pasak T.Bachmano, skaudžiai palietė visas žmonių gyvenimo sritis, o ypač mediciną.
„Per ekonominę krizę susilpnėjusi Islandijos sveikatos apsaugos sistema net ir praėjus keleriems metams atsigauna sunkiai. Eilės prie gydytojų kabinetų išlieka, o sistema veikia labai lėtai. Nors sumokėjus papildomai yra galimybė greičiau gauti paslaugas, kai kurie islandai tokias išimtis laiko neteisėtomis“, – pasakoja Lietuvoje „Kino pavasaryje viešėjęs islandų aktorius Thorsteinnas Bachmanas.
Visuomenės gyvenimo atspindys
Filme „Gyvenimas akvariume“ matome trijų islandų likimus. Tai talentingas rašytojas, dėl skyrybų su žmona ir dukters mirties nugrimzdęs į alkoholizmą, buvęs futbolininkas, įsidarbinęs solidžiame banke, ir vieniša mama, nebegalinti išgyventi iš mažos algos ir todėl pradėjusi verstis prostitucija. Šie trys, iš pažiūros labai skirtingi Islandijos visuomenės portretai parodo, kuo gyveno šalis prieš pat 2008-ųjų finansinę krizę, palietusią visas islandų gyvenimo sritis.
Pagrindinį – rašytojo Mori vaidmenį atlikęs penkiasdešimtmetis islandų aktorius T.Bachmanas „Lietuvos sveikatos“ skaitytojams pasakoja, kad jo personažas – sudėtinga asmenybė, įnikusi į alkoholizmą ir išgyvenanti depresiją. „Jam nelabai svarbu, nei kaip jis atrodo, nei kokia jo sveikata. Nors žiūrovai filmo pradžioje gali jį smerkti, vėliau aiškėja, kad tokį jį padarė praeities tragedijos. Tačiau Mori panašus į žuvį, kuriai giliau grimzti jau daugiau nėra kur – reikia tik kilti į paviršių,“ – pasakoja aktorius.
Pasikeitė radikaliai
Paklaustas, ar iš tikrųjų krizė tapo lūžio tašku Islandijos istorijoje, aktorius patikino, kad jo šalyje daugelyje sričių, įskaitant ir sveikatos apsaugą įvyko didžiuliai pokyčiai.
T.Bachmanas su pasididžiavimu prisiminė ankstesnę medicinos paslaugų kokybę. „Žmonės žinojo, kad jei jiems kas nors atsitiks, jais bus pasirūpinta. Buvome tikri, kad daug dirbame ir daug sumokame mokesčių tam, kad galėtume nebijoti, jei kartais prireiktų medicinos paslaugų, – pasakoja aktorius. - Tačiau susidūrusi su sunkumais, vyriausybė pradėjo karpyti finansavimą įvairioms sritims, įskaitant ir sveikatos apsaugai, o politikai paskelbė, kad viešosios paslaugos turi duoti daugiau pelno.
Jei anksčiau galėjome didžiuotis sistema, kai gydytojas pas sergantį pacientą atvykdavo pats, neilgai trukus pas medikus patekti tapo sunku, susidarė didelės eilės, nes sveikatos apsaugos sistema nebuvo pasiruošusi tokiems pokyčiams. Taip pat sustojo gydymo įstaigų renovacijos programos, atsisakyta naujos įrangos įsigijimo.“
Neturi šeimos gydytojo
Paklausėme, kokią įtaką sveikatos sistemos pokyčiai turi menininko kasdieniame gyvenime. „Kai buvau mažas, turėjome šeimos gydytoją, kuris atvykdavo į namus. Jei konsultacijos prireikdavo naktį, galėjome išsikviesti „naktinį gydytoją“. Dabar mūsų šeima jo neturi, todėl kiekvieną kartą esame registruojami pas kitą specialistą“, –patirtimi dalijosi T.Bachmanas. - Mano nuomone, sveikatos apsaugos sistema šalyje nebeegzistuoja, kaip ir lygios pacientų teisės. Turtingesnieji, susimokėję papildomai, gali gauti geresnes paslaugas, pirmenybę paskyrai pas nuolatinį šeimos gydytoją. Taigi, dabar turime sistemą, kuri nėra nei visiškai valstybinė, nei privati.“
Be to, atokesniuose rajonuose gyvenantys žmonės, sujungus gydymo įstaigas, kad patektų pas gydytojus priversti keliauti didesnius atstumus.
Atsigauna sunkiai
Pasak aktoriaus, per ekonominę 2008-2011 m. krizę susilpnėjusi sveikatos apsaugos sistema net ir praėjus keleriems metams atsigauna sunkiai. „Net ir pasibaigus sunkmečiui eilės prie gydytojų kabinetų išlieka, o sistema veikia labai lėtai. Nors sumokėjus papildomai yra galimybė greičiau gauti paslaugas, kai kurie islandai tokias išimtis laiko neteisėtomis“, – situaciją piešia T.Bachmanas.
Beje, krizė sukėlė daug keblumų ne tik pacientams, bet ir gydytojams. „Islandijos medikai, kitas personalas reikalauja didesnių atlyginimų, rengia streikus. Be to, daug jaunų specialistų išvyksta svetur“, – pasakoja menininkas.
Aktorius įsitikinęs, kad krizė turėjo ir teigiamų pusių. „Žmonės suprato, kaip jie nori gyventi toliau. Šalyje kilo didelė visuomeninio protesto banga prieš korupciją ir tai yra puikus sąmoningumo pavyzdys. Nerašyta ekonomine taisykle „pamirškime moralę, tai tik verslas“, kuri ir privedė prie krizės, dabar jau abejoja dauguma šalies gyventojų“, – tikino jis ir baigdamas pokalbį pridūrė, kad viešnagė Vilniuje, dalyvavimas filmo pristatymuose „Kino pavasaryje“ jam paliko neišdildomą įspūdį, tad į Lietuvą jis dar mielai atvyksiąs.
Tarp kitko
Liubeko Šiaurės šalių kino dienų festivalyje „Gyvenimas akvariume“ pelnė geriausio filmo titulą. Filme atskleidžiami ne tik asmeniniai personažų gyvenimai, bet ir visos šalies situacija ekonominės krizės fone.
Islandijos sveikatos apsaugos sistemai, kaip ir kitoms sritims, dėl 2008-2011 m. finansinės krizės buvo gerokai apkarpytas finansavimas.
Dalis šalies gyventojų nepatenkinti turtingesniems pacientams suteikiama privilegija greičiau gauti reikiamas paslaugas.
Nepaisant sunkumų, Islandijos sveikatos apsaugos sistema gali didžiuotis aukštos kvalifikacijos gydytojais, nesumažėjusiu kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūros lygiu. Be to, šalyje itin geri kovos su rūkymu rezultatai. Islandijoje rūko vos apie 15 proc. suaugusiųjų, nors prieš ketvirtį amžiaus šis skaičius buvo dvigubai didesnis.
.jpg)
Komentuoti: