Tartu universitetinės ligoninės direktoriaus Pritt Eelmae elgesys perpildė klinikų vadovų kantrybės taurę. Gydymo įstaiga reformuojama, skyrių vadovams ruošiamos terminuotos sutartys, bet vedėjai skundžiasi, kad direktorius dėl reformos su jais nesitaria. P.Eelmae atsiprašinėjo ir žadėjo pasikeisti, tačiau praėjo kelios savaitės ir skyrių vedėjai įsakmiai pareikalavo vadovo galvos.
Tartu universitetinės ligoninės klinikų vedėjai skundžiasi, kad direktorius Priit Eelmae reformą vykdo nesitardamas su jais. Terminuotomis sutartimis nepatenkinti profesoriai nori vadovo atsistatydinimo.
Reikalauja atsistatydinimo
Tartu universitetinė ligoninė 2020-uosius pradėjo neramiai. Juoda katė perbėgo tarp direktoriaus ir jo tiesioginių pavaldinių. Sausio pradžioje klinikų vadovai išreiškė nepasitikėjimą P.Eelmae, nes šis esą tyliai rengėsi juos atleisti. Skyrių vedėjai buvo nuraminti, tačiau taika ilgai netruko. Direktorius vėl buvo apkaltintas išdavyste. Tuo metu ligoninėje dirbantys universiteto profesoriai toliau tvirtina, kad P.Eelmae nepasikeitė ir pasitikėjimo krizė tęsiasi.
16 klinikų vadovų pasirašytame laiške rašoma: „Nepaisant pažadų užtikrinti artimesnį bendradarbiavimą su universitetu, žingsniai, kurių imtasi naujajam administracijos modeliui įgyvendinti, nebuvo aptarti nei su mumis, nei su ligoninės partneriais universitete. P.Eelmae paskutinieji veiksmai ir elgesys visiškai sunaikino pasitikėjimą tarp centrinės administracijos ir skyrių vadovybės - klinikų vedėjų, medicinos paslaugų direktorių. Per paskutiniuosius pusantrų metų, nepaisant mūsų pastangų, nepasitikėjimas tik gilėjo.“ Negana to, norima, kad atsistatydintų ir ligoninės veiklą kontroliuojančios priežiūros tarybos vadovas – miesto meras Urmas Klaas.
Klinikų vadovai oficialiai skundžiasi ne pačia pertvarka ar terminuotomis sutartimis, o tai, kokiu būdu bandoma įgyvendinti pokyčius. Visgi pasiūlymus įstaigos steigėjams pateikę gydytojai dokumento turinį plačiau komentuoti atsisakė.
Žada nenusileisti
Universiteto Medicinos fakulteto dekanas Margusas Lemberis, suraitęs parašą ant nepasitikėjimo rašto, sakė: „Mes nekeičiame pažiūrų kiekvieną dieną. Situacija rimta, poziciją gerai apsvarstėme, o išeities nepavyks rasti greitai.“ Klinikų vadovai sako nebegalintys toliau kentėti. Jokios tolesnio darbo su P.Eelmae galimybės jie nemato. Tuo metu įstaigos steigėjų atstovai bando užkamšyti ligoninės laive atsiradusias skyles.
„Svarbu, kad pokyčiai būtų išdiskutuoti. Todėl klinikos vadovus pakvietėme vasario tryliktą dieną susitikti Tartu universiteto Senato salėje ir aptarti ligoninės struktūrą bei valdymą. Gaila, kad lyderiai dar iki susitikimo pasirinko puolimą, o ne bendradarbiavimą, - teigė jie ir pabrėžė, kad bendras darbas neįmanomas, kai švaistomasi priešpriešą keliančiais pareiškimais. - Siekiame, kad klinikinis personalas išsaugotų dvasios ramybę, o medicininė įstaiga galėtų susitelkti į pagrindinį darbą. Mums rūpi stiprinti, o ne griauti vienintelę Estijos universitetinę ligoninę.“
Atsiprašymo nepakako
Tartu meras U.Klaas remia pertvarką. Anot jo, naujas karjeros modelis turi būti įgyvendintas iki metų pabaigos. Klinikų vadovų neišvengiamai laukia terminuotos sutartys. Visgi įtampai sušvelninti, juos žadama kviesti į pasitarimus.
„Valdymo krizę išspręsti gali tik bendradarbiavimas“, - sakė U.Klaas. Nuoskaudas užglaistyti bando ir pats P.Eelmae. „Labai gailiuosi, kad pasiekėme tokią įtemptą situaciją. Galiu tik pasiūlyti atsiprašymą. Dabar svarbiausia yra atkurti taiką, - sakė Tartu universitetinės ligoninės vadovas. - Aš ir mano komanda gavome vertingą pamoką. Puikiai suprantu darbuotojų jausmus. Taryba nuo šiol veiks lanksčiau, dėl naujų žingsnių bus tariamasi su skyrių vadovais. Į pastabas dėl mano vadovavimo stiliaus žiūriu rimtai, stengsiuosi atkurti tarpasmeninius santykius ir abipusį supratimą.“
Regis, nuo saldžių direktoriaus šnekų vedėjų širdys bent laikinai apsalo, bet užteko vos poros savaičių naujoms žiežirboms įskelti.
Tartu universitetinės ligoninės steigėjo statusą dalijasi valstybė, Tartu miestas ir Tartu universitetas. Ligoninė svarbi kaip pagrindinė jaunųjų medikų mokymų bazė.
Tarp kitko
Estijoje nemenkų diskusijų susilaukė Šeimos gydytojų asociacijos pasiūlymas dėl nedarbingumo pažymėjimų. Gydytojai nori, kad pirmąsias tris ligos dienas būtų galima apsieiti be jų įsikišimo. Asociacijos prezidentė Le Vallikivi paaiškina, kad pakaktų darbdavio ir darbuotojo tarpusavio supratimo. Ji įsitikinusi, kad tais atvejais, kai žmogus paprasčiausiai nenori eiti į darbą ir simuliuoja ligą, mediko įsikišimas nėra joks saugiklis. Pacientas nesunkiai gali apkvailinti šeimos gydytoją. „Kiekvienoje darbovietėje yra tokių žmonių, kurie mielai neis į darbą. Apgauti gydytoją – ne raketų mokslas. Vaikai lygiai taip pat meluoja mamoms, sakydami, kad serga. Į save veidrodyje turi pažvelgti ir darbuotojas, ir darbdavys. Pirmasis turi atsakyti sau į klausimą, kodėl jis nenori rodytis darbe. Antrasis, kodėl žmonės nenori dirbti jo kompanijoje“, - sakė gydytoja.
Lietuvoje
Praėjusių metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministras prabilo apie galimybę įvesti kadencijas ne tik įstaigų, bet ir vidurinės grandies vadovams: skyrių vedėjams, sektorių vadovams.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: