Vis dar atsilieka
„Mūsų šalis atsilieka kalbant apie sveikatos kokybę. Slovakai kartu su latviais turi trumpiausią sveiko gyvenimo būdo propagavimo parirtį tarp visų 28 ES šalių-narių“, - kalbėjo Instituto ekonominės ir socialinės reformoms (INEKO) vadovas Petras Golias. Ko gero, bandydamas pateisinti nieko gero nežadančius šalies sveikatos sektoriaus analizės rezultatus.
Nors slovakai vidutiniškai sveikatos problemomis nesiskundžia iki 54 metų amžiaus, vidutinis bendras ES vidurkis yra septyneriais metais didesnis. Pavyzdžiui, Norvegijos rodikliai yra 15 metų didesni nei Slovakijos.
„Vyresnio amžiaus žmonių, kurie gali gyventi visavertį gyvenimą, dalis yra vos pusė, lyginant su Čekija, Lenkija, Austrija ir Vengrija ir vos ketvirtis, lyginant su Norvegija, Švedija ir Šveicarija“, - pridūrė P.Golias.
Žmonių mirtingumo lygis Slovakijoje yra antras pagal dydį po Vengrijos.
Pagal Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, sveikatos priežiūros pslaugų išlaidos Slovakijoje per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo ir šiuo metu viršija kiek daugiau nei du tūkstančius du šimtus eurų vienam asmeniui per metus.
Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistiniai duomenys rodo, kad slovakai suvartoja daugiau antibiotikų nei čekai ir vengrai.
 
Stinga slaugytojų
„Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo filosofija šalyje turi kisti. Iš medikų požiūrio reikia pašalinti įsitikinimą, kad receptinių vaistų išrašymas turi būti pirmutinė pagalbos pacientams priemonė. Svarbiausia, ko dabar trūksta šalies žmonėms – slauga ir prevencija. Tam įtakos turi ir slaugytojų trūkumas“, – akcentuoja Slovakijos slaugytojų ir pacientų asociacijos vadovė Lubica Kocanova.
Slovakijoje tūkstančiui gyventojų tenka 5,9 slaugytojos, kai, tuo tapu, EBPO vidurkis tokiam pačiam pacientų skaičiui – 8,8.
„Slaugytojų trūksta ne tik dėl nedidelių atlyginimų, kas skatina mūsų specialistus emigruoti, stinga ir galimybių atlikti tam tikras funkcijas, kurios, pavyzdžiui, yra suteiktos slaugytojams Čekijoje“, - priduria L.Kocanova.

Viliasi paleisti e.sveikatą
Slovakija taip pat yra vienintelė ES šalis, kuri dar neturi įdiegtos Giminingų diagnozių grupių (DRG) sistemos. Taip pat atsiliekama ir sveikatos priežiūros skaitmenizacijos procesuose: delsiama pradėti diegti e.sveikatos sistemą.
„Po sėkmingų bandymų, tikimės e.sveikatos sistemą paleisti jau šiemet, kas leis sujungti individualius sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjus į Nacionalinę sveikatos informacinę sistemą“, – viliasi Nacionalinio sveikatos informacijos centro direktorius Lubos Cerny. E.sveikatos projektas Slovakijoje atsėjo 47 milijonus eurų.
 
Apie sistemą
Sveikatos priežiūros paslaugos Slovakijoje yra finansuojamos iš sveikatos draudimo fondo lėšų. Pastarasis yra privalomas ir turi būti mokamas kiekvieno šalies piliečio. Sveikatos draudimas vaikams, neįgaliesiems ir moterims per motinystės atostogas yra apmokamas iš valstybės biudžeto.
Slovakijoje veikia trys sveikatos draudimo kompanijos – „Všeobecna zdravotna poistovna“, „DOVERA zdravotna poistovna“ ir „Union zdravotna poistovna“, atsakingos už valstybinio sveikatos draudimo įgyvendinimą. Asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių kompanijų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo. Šių draudimo kompanijų padaliniai veikia visoje Slovakijos Respublikos teritorijoje. Dvi iš jų yra privačios – Slovakijos ir Čekijos bei Olandijos kapitalo - aptarnauja 1,8 milijono žmonių iš 5,4 milijono visų šalies gyventojų.
Darbdaviai privalo registruoti savo darbuotojus viename iš sveikatos draudimo lėšų fondų, kai naujas darbuotojas pradeda dirbti. Darbuotojai už privalomąjį sveikatos draudimą moka keturis procentus nuo savo pagrindinių pajamų. Savarankiškai dirbantys piliečiai turi sumokėti visą 14 procentų įnašą. Minimali sveikatos priežiūros įmokų suma negali būti mažesnė nei 380 eurų.
Dauguma sveikatos priežiūros paslaugų Slovakijoje yra nemokamos, tačiau yra ir tokių paslaugų, už kurias tenka susimokėti dalį kainos. Priemokų esama kai kuriems receptiniams vaistams, dantų gydymo paslaugoms ir medicininiams prietaisams. Kosmetinė chirurgija, gydymo paslaugos užsienyje ir akupunktūros paslaugos iš privalomųjų sveikatos draudimo fondų nefinansuojamos.