Tranzitas buvo pagal susitarimą
Dabartinis geležinkelio tranzitas Suvalkų koridoriumi, per Lietuvą gabenant krovinius ir keleivius, iki šiol vyko pagal Briuselio ir Maskvos susitarimą, sudarytą 2000-ųjų pradžioje, Lietuvai stojant į ES ir NATO.
 
Supaprastintas tranzito mechanizmas pradėjo veikti 2003 m. liepos pirmąją, likus mažiau nei metams iki Lietuvos įstojimo į ES. Nuo tol Lietuvą kas mėnesį kirsdavo apie šimtas traukinių, iš Baltarusijos per Vilnių tranzitu traukiančių toliau į Kaliningradą.
 
Karo žaidimai ir scenarijai
2017 ir 2021 m. bendruose Baltarusijos ir rusijos karo žaidimuose buvo imituojamas konfliktas pagal scenarijų, kai rusija perima koridorių tarp Baltarusijos ir Kaliningrado. Jei taip atsitiktų, trys Baltijos šalys būtų teritoriškai atskirtos nuo likusios NATO. Tai greičiausiai taptų casus belli (karo priežastis – liet.) tarp NATO ir Rusijos.
 
Tačiau Suomijai ir Švedijai prisijungs prie NATO, aljansas, reaguodamas į Suvalkų tarpo perėmimą, įgautų galimybę blokuoti rusiją jūra. „Jūs [rusija] blokuojate mano Suvalkus, aš blokuoju jūsų Suomijos įlanką“, – neseniai interviu sakė vyriausiasis Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Martinas Heremas.
 
rusijos tremtinys politologas Ivanas Preobraženskis atkreipė dėmesį, kad vladimiras putinas gali siųsti civilius lėktuvus per Suvalkų koridorių, nepaisydamas to, jog Lietuva kartu su likusia ES dalimi uždarė oro erdvę rusijos lėktuvams. I.Preobraženskio teigimu, sekdamas tokiu scenarijumi putinas galėtų grasinti numušti NATO lėktuvus, stabdančius civilius skrydžius. Tą patį perspėjimą pakartojo ir buvęs rusijos oligarchas, disidentas Michailas Chodorkovskis.
 
„Baltija nebebūtų tokia pat“
Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakojo pavadinimą „Suvalkų koridorius“ („Suwalki gap“) sugalvojęs 2015-aisiais likus kelioms minutėms iki susitikimo su tuometine Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen dėl šios skylės Vakarų aljanso gynyboje. Nerimą jam kėlė tai, kad konflikte su Vakarais rusija gali vienu metu įeiti į koridorių ir iš rytų, ir iš vakarų, šitaip atskirdama Baltijos šalis nuo sąjungininkų pietuose. „Tai didžiulis pažeidžiamumas, nes invazija atkirstų Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo likusios NATO“, – sakė T.H.Ilvesas.
 
Toks žingsnis taip pat sukeltų neatidėliotiną branduolinį ginklą turinčių Maskvos ir NATO priešpriešą, nustumiant pasaulį prie visuotinės konfrontacijos slenksčio. T.H.Ilveso įspėjimas U. von der Leyen, dabar einančiai Europos Komisijos prezidento pareigas, buvo reakcija į rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Dabar gi po rusijos invazijos į Ukrainą toks paskutinės dienos scenarijus įgavo naujų pavojaus spalvų. Lygiai taip, kaip šiuo metu putino okupacinė kariuomenė bando sukurti sausumos tiltą tarp rusijos ir Krymo pusiasalio, užėmus Suvalkų koridorių, Rusijos kariai iš Kaliningrado galėtų susijungti su tais, kurie dislokuoti jos de facto protektorate Baltarusijoje.
 
Mėgaujasi sėdamas nežinomybę
Beveik 1 mln. gyventojų turintis eksklavas, iki Antrojo pasaulinio karo buvęs Vokietijos teritorija ir žinotas Karaliaučiaus vardu, sovietų sąjungos po karo atimtas ir pervadintas Kaliningradu. Vokiečiai gyventojai iš jo buvo ištremti, o kraštas apgyventas atvežtinių kolonistų iš rusijos. Jame rusija sutelkė didžiules karines pajėgas, taip pat ir branduolinius ginklus, Baltijos jūrinį laivyną bei dešimtis tūkstančių karių.
 
Nors kol kas nėra priežasties manyti, jog ataka neišvengiama, garbaus amžiaus rusijos lyderis, panašu, džiaugiasi galėdamas priversti Vakarus spėlioti, koks bus kitas jo žingsnis. Buvęs rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas praėjusią savaitę įpylė dar daugiau žibalo į ugnį, prognozuodamas, kad „Baltijos šalys niekada nebebus tokios pat“, jei kris Ukraina.
 
Žvalgosi į Švediją ir Suomiją
Numatytas Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO dar labiau padidino įtampą tarp rusijos ir aljanso. Prijungus prie jo dvi Skandinavijos šalis, rusijai gali būti kur kas sunkiau atskirti Baltijos šalis nuo likusių aljanso narių, taip pat paverstų Baltijos jūrą tam tikru „NATO ežeru“. Tai savo ruožtu gali suteikti Maskvai dar daugiau paskatų pabandyti užkovoti sausumos tiltą į Kaliningradą.
 
Švedijos ir Suomijos įtraukimas į NATO daro rusijos žingsnį „mažiau tikėtinu, bet tai nereiškia, kad jis mažai tikėtinas“, – sakė Vilniuje įsikūrusios ekspertų grupės „Rytų Europos studijų centras“ direktorius Linas Kojala. Kol (ir jei) į NATO įstos Suomija, Lietuvos 900 km siena su rusija ir Baltarusija yra ilgiausia aljanse. Tačiau turėdama vos 20 tūkst. žmonių kariuomenę ir tik penkių lėktuvų oro pajėgas, Lietuva kaip ir jos kaimynės Baltijos šalys rusijos puolimui pasirengusi nėra. Net įskaičius šiuo metu šalyje dislokuotą Vokietijos karinių pajėgų grupę.
 
Kviečia stiprinti pajėgas
„Vienintelis atsakymas į šį iššūkį yra padidintos NATO pajėgos, – sakė Lietuvos gynybos viceministras Margiris Abukevičius. – Žinome, kaip rusija yra apsėsta idėja kurti sausumos koridorius.“
 
Ne per seniausiai Vilniuje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas bandė įtikinti priimančiąją šalį Berlyno įsipareigojimu Baltijos šalių saugumui, bet galiausiai pasėjo sumaištį. O.Scholzas žurnalistams kalbėjo, kad Berlynas stengsis Lietuvoje dislokuoti „tvirta kovinę brigadą“ – kelis tūkstančius karių. Vėliau jo padėjėjai komentavo, jog Vokietija perkels tik padalinio štabą (apie 50 žmonių), o didžioji karių dalis visgi liks Vokietijoje.
 
Pastangos draugauti žlugo
Nors NATO aljansas dar nepriėmė galutinio sprendimo, jo pareigūnai teigia planuoją žymiai stiprinti pajėgas Baltijos šalyse ir kitose ES rytinės sienos vietose.
 
Nors NATO turi regione dislokuotas keturias 1000 kareivių kovines grupes, Baltijos šalių politiniai lyderiai ir kariniai planuotojai teigia, jog norint Rusiją atgrasyti nuo agresijos karių reikėtų daug daugiau. „Turite vadinamąsias „trip-wire“ pajėgas, bet taip pat galite tai vadinti savižudybės misija“, – sakė T.H.Ilvesas.
 
JAV ir Vokietija ilgai vengė tokio žingsnio. Iš dalies dėl 1997 m. susitarimo, pagal kurį aljansas pažadėjo nesteigti nuolatinių bazių naujose valstybėse narėse „esamomis ir būsimomis sąlygomis“. Tačiau rusijos ataka prieš Ukrainą net ilgamečius skeptikus įtikino, jog ateina laikas tam, ką NATO vadina „priekine gynyba“ Rytų Europoje.
„Aš persigalvojau, – tarė jau į pensiją išėjęs amerikiečių generolas leitenantas Benas Hodgesas, 2014–2017 m. vadovavęs JAV armijai Europoje. – Mūsų nuoširdžios pastangos užmegzti normalius ryšius su rusija žlugo“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!