Šią savaitę pasaulio žiniasklaidoje nuvilnijo žinia apie suomių baigiamą universalių bazinių pajamų eksperimentą. Daugelis antraščių skelbė, jog eksperimentas nepateisino lūkesčių. Tačiau jo dalyviai tikina, kad jų savijauta ir net sveikata pagerėjo. Jie esą patyrė mažiau streso, jautėsi finansiškai stabilesni ir mažiau nervingi. Kai kurie ekspertai teigia, jog žmonių gerovės ir savijautos rodiklis šiuo atveju yra svarbus.
Suomijoje vykdyto bazinių pajamų eksperimento, kai bedarbiams be jokių papildomų sąlygų, pavyzdžiui, susirasti darbą kas mėnesį buvo skiriama 560 eurų parama, vadovas Olli Kangas pastebi, kad dalyvavusieji eksperimente kalbėjo ne tik apie mažėjantį stresą, bet ir gerėjančią sveikatą.
Pagerėjo sveikata
Prieš dvejus metus suomiai pradėjo eksperimentą, kai bedarbiams be jokių papildomų sąlygų, pavyzdžiui, susirasti darbą, kas mėnesį buvo skiriama 560 eurų parama. Net jei eksperimento metu dalyvis susirasdavo darbą, vis vien gaudavo paramą. Eksperimente iš viso dalyvavo 2 tūkst. žmonių. Juo Suomijos Vyriausybė bandė išsiaiškinti, ar finansinis stabilumas paskatins bedarbius kurti verslą, ieškoti darbo ar jų širdžiai malonios veiklos.
Dar prieš prasidedant eksperimentui jis vertintas prieštaringai. Vieni ekspertai tikino, jog tai neturės jokios naudos, kiti gi buvo tikri, jog tai - didelis postūmis.
Preliminarūs rezultatai
Eksperimento dalyviai pripažino, kad nors jiems ir nepavyko pradėti sėkmingų verslų, atsirado saugumo jausmas, kad kas mėnesį turės tam tikrą kiekį pinigų. Tai pagerino daugelio savijautą ir nuotaiką, kai kuriems net sveikatą. Mat žmonės, gaudami pastovias pajamas, geriau maitinosi, mažiau nervinosi ir panikavo, o tai turėjo teigiamų pasekmių jų sveikatos būklei. Eksperimento kuratoriai pastebi, kad gaudami stabilias pajamas žmonės dažniau imdavosi trumpalaikių darbų, buvo labiau užtikrinti, kad ras darbą.
Planuojama, kad pirminiai tyrimo rezultatai bus paskelbti šių metų pradžioje, o galutinis įvertinimas – 2020 m.
Svarbi visuomenės nuomonė
Bazinių pajamų eksperimento vadovas Olli Kangas paklaustas, kaip vertina eksperimentą, atsako, jog teigiamai. Tiesa, iniciatorius pripažįsta, kad tik pasiūlius šią idėją parlamento nariams kilo nemažas pasipiktinimas.
„Projektu tikėjau ir manau, kad jis atnešė teigiamų dalykų. Ar Suomija buvo tinkamiausia šalis eksperimentui? Vienareikšmiškai atsakyti sunku, nes skiriama parama nėra didelė, kad galėtum oriai išgyventi. Tačiau, remiantis preliminariais duomenimis, daliai eksperimento dalyvių motyvacija ieškoti ko nors geresnio ar gauti daugiau pajamų buvo stipresnė nei tarp žmonių, tiesiog gaunančių pašalpas, kurios yra atimamos įsidarbinus ar gavus kitokių pajamų. Nenusivilsiu, jei paaiškės, kad vis dėlto ši sistema negali išspręsti iškeltų problemų“, - teigia O.Kangas.
Pasak mokslininko, rengiant galutines eksperimento išvadas bus vertinamas dalyvių elgesys darbo rinkoje, kiek jie įsitraukė į darbo paieškas, ar rado darbą ar ne. Taip pat mokslininkus domina žmonių gerovė; bus atsižvelgiama ir į tai, kaip bazines pajamas vertino žiniasklaida, politikai, visuomenė.
Pasuko kita linkme
Eksperimentas, kurio tikslas- išsiaiškinti, ar bazinės pajamos paskatina žmones keisti karjerą arba daugiau laiko skirti mokslams, pradėtas 2017 m. Šiemet į jį turėjo būti įtraukti ne tik bedarbiai, bet ir dirbantys žmonės. Tačiau Suomijos Vyriausybė nusprendė eksperimento nebepratęsti ir socialinę politiką pasukti visiškai kita linkme, rašo „Business Insider Nordic“.
Pernai gruodį Suomijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį darbuotojai turės per tris mėnesius dirbti bent 18 valandų. Jei jie to nesugebės padaryti, praras dalį pašalpos.
Pasibaigus universalių bazinių pajamų eksperimentui, Suomijos Vyriausybė planuoja naują – universalią kreditų sistemą, kuri veikia Jungtinėje Karalystėje. Ši sistema jungia kelias pašalpas į vieną, o žmogui, pradėjus gauti pajamų, pašalpa proporcingai mažėja.
Eksperimentui buvo skirta 20 mln. eurų.
Tarp kitko
Suomių bandymas mokėti bazines pajamas – toli gražu ne pirmasis pasaulyje. 1970-aisiais pinigai pradėti dalinti
Kanados gyvenvietėje Dofine. Čia eksperimentas tęsėsi ketverius metus, rimtų pokyčių gyventojų požiūryje į darbą nepastebėta, tačiau reikalai socialinėje srityje pasitaisė.
Austrijoje yra įkurta organizacija „Generation Grundeinkommen“, kuri plėtoja idėją 2022-aisiais paskelbti referendumą šiuo klausimu. Kol kas jie renka lėšas sutelktinio finansavimo būdu.
Italija - 2016-aisiais eksperimentas buvo pradėtas Livorne. Vietos meras pasiūlė šimtui sunkiau besiverčiančių šeimų kasmėnesines 460 eurų išmokas. Vėliau jis jas padidino, kaip ir gavėjų skaičių. Livorno pavyzdžiu žada sekti ir kiti Italijos miestai, tačiau ne anksčiau nei 2019-aisiais.
Šveicarijoje pirmojoje pasaulyje buvo organizuotas UBP įvedimo referendumas. Projektas buvo skirtas ne tiek gyvenimo lygiui kelti, kiek galimybėms skatinti ir vystyti. Valstybė planavo kiekvieną mėnesį piliečiams mokėti išmokas po 2500 Šveicarijos frankų ir po 625 frankus už vaiką. Referendumas vyko 2016-aisiais, 77 proc. pasisakė prieš. Visuomenė nusprendė, jog taip bus išlaikomi veltėdžiai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: