Dar neseniai šie du vyrai buvo sąjungininkai, pastangas suvieniję Sudano prezidentui Omarui al-Bashirui 2019 m. nuversti bei suvaidinę pagrindinį vaidmenį kariniame perversme 2021 m. Tačiau per derybas dėl greitojo reagavimo pajėgų integravimo į šalies kariuomenę (RSF) kilo įtampa, vėliau išsivysčiusi į egzistencinę kovą dėl dominavimo, o ši jau peraugo į karo veiksmus.
Pagrindinis karo veiksmų klausimas – kas pagal naują hierarchiją būtų kam pavaldus.
 
Dirba pokšint šūviams
Vienas iš daugelio Sudano gydytojų, pageidavęs išlikti anonimiškas, BBC naujienų tarnybai yra sakęs: „... dirbdami Chartumo ligoninėje aš ir kolegos bet kada galime būti nušauti“. Minėtoje ligoninėje jis dirba savanoriškais pagrindais, bandydamas pagelbėti Sudano piliečiams, patenkantiems čia su šautinėmis žaizdomis ir kitais karo veiksmams būdingais sužeidimais.
 
„Jaučiuosi bejėgis, – liūdnai kalba gydytojas, – prieš save matydamas mirštančius žmones ir galėdamas padėti tik kai kuriems.“ Pasak jo, tiek ligoninės darbuotojai, tiek pacientai periodiškai nukenčia nuo paklydusių kulkų.
 
Centrinis Sudano gydytojų komitetas teigia, kad 39 iš 59 ligoninių sostinėje Chartume ir gretimose valstijose nedirba, kas neabejotinai neigiamai veikia humanitarinę padėtį šalyje. Iš nustojusių veikti ligoninių devynios buvo subombarduotos, o iš šešiolikos visi buvo priverstinai evakuoti.
 
Kenčia ligoniai
Kol karo vadai matuojasi galiomis ir ginklais, o kai kurios ligoninės priverstinai evakuojamos iš konflikto zonos, kitose gydymo įstaigose pacientai yra įstrigę be švaraus vandens ar maisto, juos sunku evakuoti dėl transporto bei kuro trūkumo, be to, nėra saugių evakuacijos kelių.
 
Dar vienas medikas, daktaras Ahmedas Abbasas, Sudano gydytojų sąjungos koordinatorius, BBC radijo programai „Newshour“ yra minėjęs, kad „padėtis bloga“, nes veikia nedaug Chartumo ligoninių. O ir jose gyvybiškai trūksta deguonies bei pirmosios pagalbos vaistų, medikai dirba paromis ir yra išsekę kone iki „žlugimo taško“.
 
Daktaras Abbasas taip pat perspėjo, kad „žmonės miršta dėl personalo trūkumo“ ir senkančių kraujo atsargų, o kiti – dėl pernelyg ilgų eilių į operacines. Jis taip pat pridūrė, jog šalies sveikatos priežiūros paslaugos pavojingai priartėjo prie žlugimo ribos.
 
Ir daktaras Abbasas, ir neįvardytas Chartumo gydytojas BBC teigė, jog kai kurias ligonines kovojančios šalies frakcijos naudoja kaip prieglobstį savo kovotojams. Jos tampa masinančiu kąsneliu priešingos frakcijos kariams, užsimezga mūšiai, ir dėl tokių kryžminių kovų jau buvo beveik visiškai suniokotos mažų mažiausiai penkios pagrindinės Chartumo ligoninės.
 
Karštligiškai bėga
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ragina suteikti jo atstovams galimybę netrukdomai patekti į Sudaną. Organizacijos regiono direktorius Afrikai Patrickas Youssefas pabrėžia, jog padėtis vis dar kritiška.
 
Pareiškime priduriama, kad kai kuriose vakarinio Darfūro regiono dalyse žlugo teisė ir tvarka, o jos biurai Nyaloje buvo apiplėšti ir pavogtos jų transporto priemonės. Vakarų diplomatų pareiškimais, dėl kautynių jau žuvo mažų mažiausiai 300 civilių. Sostinėje griaudint sprogimams, daugelis jos gyventojų bėga, o dalis lieka įstrigę namuose arba ieško naujos pastogės.
 
rusijos pėdsakas
Yra pirštu prikišamų įrodymų, kad į karinį konfliktą Sudane įsitraukė ir rusijos karo samdinių grupuotė „Wagner“, didžiulėje pasaulio dalyje paskelbta teroristine. „Wagner“, Sudano ir jo regiono diplomatinių šaltinių duomenimis, tiekia RSF naikintuvams raketas „žemė–oras“.
 
Pasienio Libijos, kur „Wagner“ palaikomas generolas Khalifa Haftar valdo didelius žemės plotus, palydoviniai vaizdai patvirtina šiuos teiginius, rodydami neįprastą „Wagner“ bazių aktyvumo padidėjimą. Ir kuo stipresni ryšiai tarp Maskvos bei karinės Sudano vadovybės, tuo gausesnė parama plaukia į šalį.
 
Pernai liepą CNN atliktas tyrimas parodė, kad Sudano kariniai lyderiai mainais už karinę ir politinę paramą suteikė rusijai prieigą prie šios Rytų Afrikos šalies aukso atsargų. Generolo Dagalo pajėgos buvo pagrindinės rusijos mokymų paslaugų ir ginkluotės gavėjos, o CNN šaltiniai Sudane taip pat mano, kad rusija rėmė ir Sudano karinį lyderį Buraną. Bent jau tai darė tol, kol tarptautinis spaudimas privertė jį viešai paneigti rusijos samdinių grupės „Wagner“ buvimą Sudane.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!