Moterys pasaulyje gyvena ilgiau negu vyrai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi priklausomai nuo šalies, kurioje jie gyvena.
Nustatyta, kad žmonių sveikatos kokybė ir vidutinė amžiaus trukmė priklauso nuo to, kokiai socialinei ar ekonominei grupei priklauso individas.
Ilgiausiai moterys gyvena Japonijoje, o vyrai Šveicarijoje. Mažiausia žmonių gyvenimo trukmė vis dar yra Afrikoje.
Nustatyta, kad ilgainiui vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgės. Pavyzdžiui, tikimasi, kad 2015 metais bet kurioje pasaulio vietoje gimusių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė bus 71 m. moterų ir 69 m. vyrų.
Buvusioje sovietų sąjungoje – didžiausi skirtumai
Daugelis valstybių, kuriose gyvenimo trukmės skirtumai tarp vyrų ir moterų didžiausi, yra buvusios Sovietų Sąjungos šalys. Pavyzdžiui, Rusijoje vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas – 11,6 m., Baltarusijoje šis rodiklis yra mažesnis tik 0,1 m., Lietuvoje -11, Ukrainoje- 9,8, Latvijoje - 9,6, Estijoje - 9,3 m.
Sirijoje, kur pilietinis karas vyksta nuo 2011 m., vyrai miršta (59,9) 10 metų anksčiau negu moterys (69,9).
Malis – šalis, kurioje vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas yra mažiausias. Vyrai vidutiniškai ten gyvena 58,2 m., moterys – 58,3 m., skirtumas tik 0,1 metų.
Tarp 10 šalių, kuriose gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų – mažiausias, yra ir Butanas, Burkina Fasas, Siera Leonė, Gvinėja, Bahreinas, Nigerija, Pakistanas, Iranas, Dramblio Kauno krantas.
Vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumai
|
Valstybė |
Vyrai |
Moterys |
Skirtumas |
|
Rusija |
64,7 |
76,3 |
11,6 |
|
Baltarusija |
66,5 |
78,0 |
11,5 |
|
Lietuva |
68,1 |
79,1 |
11,0 |
|
Ruanda |
60,9 |
71,1 |
10,2 |
|
Sirija |
59,9 |
69,9 |
10,0 |
|
Ukraina |
66,3 |
76,1 |
9,8 |
|
Latvija |
69,6 |
79,2 |
9,6 |
|
Vietnamas |
71,3 |
80,7 |
9,4 |
|
Estija |
72,7 |
82,0 |
9,3 |
|
Salvadoras |
68,8 |
77,9 |
9,1 |
Šaltinis – PSO
Lietuvos duomenys tiksliausi
Nustatyta, kad žmonių sveikatos kokybė ir vidutinė amžiaus trukmė priklauso nuo to, kokiai socialinei ar ekonominei grupei priklauso individas. Sumažinti šią nelygybę yra vienas didžiausių iššūkių vyriausybėms, netgi labai gerai išsivysčiusiose Europos šalyse.
Mokslininkų grupė pernai paskelbė duomenis tyrimo, kuriame analizavo kai kurių Europos valstybių gyventojų, mirusių 1990–2010 m., mirtingumą. Jie buvo suskirstyti pagal išsilavinimą ir profesines klases. Tyrime palygini mirtingumo amžiaus pokyčiai tarp mažiausių ir aukščiausių socialinių bei ekonominių grupių. Šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar vyriausybių pastangos mažinti visuomenės sveikatos skirtumus tarp socialinių ir ekonominių grupių pasiteisino.
Į tyrimą įtraukta Suomija, Norvegija, Švedija, Škotija, Anglija ir Velsas (duomenys buvo taikomi kartu), Prancūzija, Šveicarija, Ispanija (tik Barselonos duomenys), Italija (Turinas), Slovėnija ir Lietuva.
Rezultatai rodo, kad visose tyrime dalyvavusiose Europos šalyse vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai tarp socialinių ir ekonominių grupių nuo 1990 iki 2000 m. sumažėjo, o Lietuvoje padidėjo. Tiesa, Lietuva, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pateikia išsamiausius duomenis, tad nors šie rezultatai mažiausiai džiuginantys, jie gali būti tiksliausi. Mirtingumo skirtumo sumažėjimas mažiau palankus moterims yra Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje.
Mirtingumas Lietuvoje smarkiai padidėjo tarp mažai išsilavinusių žmonių, tačiau išliko panašus tarp aukštą išsilavinimą turinčių žmonių. Tikėtina, kad šiuos nepalankius pokyčius sukėlė ekonomikos krizė ir ekonominės reformos, vykusios po Sovietų Sąjungos žlugimo. 1990-ųjų pradžioje Lietuva patyrė didelį pajamų mažėjimą ir augantį nedarbo lygį, labiau nei kitose Rytų Europos šalyse, kurios nebuvo sovietų sąjungos narės.
Tarp kitko
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad išsilavinimas, ekonominis aktyvumas, santuokinė padėtis, pajamos ir kiti veiksniai turi poveikį socialinių grupių sveikatos skirtumams. Augant gyventojų sveikatos nelygybės skirtumams, kyla grėsmė ne tik bendrai visuomenės sveikatos būklei, bet ir tvariai socialinei bei ekonominei šalių raidai.
Absoliučių nelygybių sumažėjimą Europoje lėmė didelė pažanga mažinant socialinių ir ekonominių grupių mirtingumą dėl širdies, su rūkymu susijusių ligų, tačiau su alkoholiu susijusio mirtingumo problemos išlieka didelės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: