Šansą gyventi ilgiau turi išsilavinusioms moterims

Žiedūnė Juškytė
2017-09-25
Moterys pasaulyje gyvena ilgiau negu vyrai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi priklausomai nuo šalies, kurioje jie gyvena.
Šansą gyventi ilgiau turi išsilavinusioms moterims
Nustatyta, kad žmonių sveikatos kokybė ir vidutinė amžiaus trukmė priklauso nuo to, kokiai socialinei ar ekonominei grupei priklauso individas.

Ilgiausiai moterys gyvena Japonijoje, o vyrai Šveicarijoje. Mažiausia žmonių gyvenimo trukmė vis dar yra Afrikoje.
Nustatyta, kad ilgainiui vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgės. Pavyzdžiui, tikimasi, kad 2015 metais bet kurioje pasaulio vietoje gimusių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė bus 71 m. moterų ir 69 m. vyrų.
 
Buvusioje sovietų sąjungoje – didžiausi skirtumai

Daugelis valstybių, kuriose gyvenimo trukmės skirtumai tarp vyrų ir moterų didžiausi, yra buvusios Sovietų Sąjungos šalys. Pavyzdžiui, Rusijoje vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas – 11,6 m., Baltarusijoje šis rodiklis yra mažesnis tik 0,1 m., Lietuvoje -11, Ukrainoje- 9,8, Latvijoje - 9,6, Estijoje - 9,3 m.
 
Sirijoje, kur pilietinis karas vyksta nuo 2011 m., vyrai miršta (59,9) 10 metų anksčiau negu moterys (69,9).
Malis – šalis, kurioje vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas yra mažiausias. Vyrai vidutiniškai ten gyvena 58,2 m., moterys – 58,3 m., skirtumas tik 0,1 metų.
Tarp 10 šalių, kuriose gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų – mažiausias, yra ir Butanas, Burkina Fasas, Siera Leonė, Gvinėja, Bahreinas, Nigerija, Pakistanas, Iranas, Dramblio Kauno krantas.

Vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumai
Valstybė Vyrai Moterys Skirtumas
Rusija 64,7 76,3 11,6
Baltarusija 66,5 78,0 11,5
Lietuva 68,1 79,1 11,0
Ruanda 60,9 71,1 10,2
Sirija 59,9 69,9 10,0
Ukraina 66,3 76,1 9,8
Latvija 69,6 79,2 9,6
Vietnamas 71,3 80,7 9,4
Estija 72,7 82,0 9,3
Salvadoras 68,8 77,9 9,1
Šaltinis – PSO
 
Lietuvos duomenys tiksliausi
Nustatyta, kad žmonių sveikatos kokybė ir vidutinė amžiaus trukmė priklauso nuo to, kokiai socialinei ar ekonominei grupei priklauso individas. Sumažinti šią nelygybę yra vienas didžiausių iššūkių vyriausybėms, netgi labai gerai išsivysčiusiose Europos šalyse.
 

Mokslininkų grupė pernai paskelbė duomenis tyrimo, kuriame analizavo kai kurių Europos valstybių gyventojų, mirusių 1990–2010 m., mirtingumą. Jie buvo suskirstyti pagal išsilavinimą ir profesines klases. Tyrime palygini mirtingumo amžiaus pokyčiai tarp mažiausių ir aukščiausių socialinių bei ekonominių grupių. Šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar vyriausybių pastangos mažinti visuomenės sveikatos skirtumus tarp socialinių ir ekonominių grupių pasiteisino.
 
Į tyrimą įtraukta Suomija, Norvegija, Švedija, Škotija, Anglija ir Velsas (duomenys buvo taikomi kartu), Prancūzija, Šveicarija, Ispanija (tik Barselonos duomenys), Italija (Turinas), Slovėnija ir Lietuva.
Rezultatai rodo, kad visose tyrime dalyvavusiose Europos šalyse vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai tarp socialinių ir ekonominių grupių nuo 1990 iki 2000 m. sumažėjo, o Lietuvoje padidėjo. Tiesa, Lietuva, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pateikia išsamiausius duomenis, tad nors šie rezultatai mažiausiai džiuginantys, jie gali būti tiksliausi. Mirtingumo skirtumo sumažėjimas mažiau palankus moterims yra Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje.

 
Mirtingumas Lietuvoje smarkiai padidėjo tarp mažai išsilavinusių žmonių, tačiau išliko panašus tarp aukštą išsilavinimą turinčių žmonių. Tikėtina, kad šiuos nepalankius pokyčius sukėlė ekonomikos krizė ir ekonominės reformos, vykusios po Sovietų Sąjungos žlugimo. 1990-ųjų pradžioje Lietuva patyrė didelį pajamų mažėjimą ir augantį nedarbo lygį, labiau nei kitose Rytų Europos šalyse, kurios nebuvo sovietų sąjungos narės.

 
Tarp kitko
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad išsilavinimas, ekonominis aktyvumas, santuokinė padėtis, pajamos ir kiti veiksniai turi poveikį socialinių grupių sveikatos skirtumams. Augant gyventojų sveikatos nelygybės skirtumams, kyla grėsmė ne tik bendrai visuomenės sveikatos būklei, bet ir tvariai socialinei bei ekonominei šalių raidai.
Absoliučių nelygybių sumažėjimą Europoje lėmė didelė pažanga mažinant socialinių ir ekonominių grupių mirtingumą dėl širdies, su rūkymu susijusių ligų, tačiau su alkoholiu susijusio mirtingumo problemos išlieka didelės.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Energija, laimė, naujų idėjų pliūpsnis po kurio ateina dirglumas, kaltė ir visiška apatija – su tokiomis nuotaikų kai...
    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Intuityvus valgymas – svorio nuo... smegenų metimo programa

    Kalbėti apie valgymo sutrikimus žmonėms sunku, net jaučiama gėda. Juk, regis, visi tai turime mokėti. Tačiau intuityvaus valgymo konsultantė, tinklaraščio taikasumaistu.lt autorė Ingrida Augutė tikina, kad nieko gėdingo nėra. Tokius sunkumus patiriančiųjų yra daug ir ragina apie tai kalbėti su aplinkiniais, specialistais. Nes ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai



    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica