Pasiūlymas nesirgti
Išlaidos sveikatos apsaugai kitąmet Rusijoje sumažinamos vos ne ketvirtadaliu, o tiksliau – 21, 4 proc. ir nuo šiemet jai skiriamų daugiau nei 530 mlrd. rublių (maždaug 36 mlrd. litų) sumažės iki kiek daugiau nei 400 mlrd. rublių (maždaug 27 mlrd. litų). „Šalyje, kur ir taip sveikatos apsauga nėra gerai užtikrinama ir visiems prieinama, tokį žingsnį galima vadinti tik pasiūlymu paprasčiausiai nesirgti. Galbūt prezidentas privers žmones sveikai gyventi, sportuoti ir dėl to nereikės lankytis gydymo įstaigose. Tačiau, kaip žinia, nesame labai sportiški. Pamatyti ryte bėgiojantį žmogų – beveik stebuklas. O ir bėgioti nelabai yra kur“, - pašaipiai naująjį biudžeto projektą komentuoja šalies spauda. 
Kritikos jam negaili ir socialinio bloko politikai. Premjero pavaduotoja Olga Golodec netgi pavadino jį antikonstituciniu. „Finansų ministerija parengdama tokį biudžeto projektą taupo labiausiai pažeidžiamų sąskaita. Sumažintos ne tik išlaidos sveikatos apsaugai, bet ir socialinės išmokos, pensijos. Aš suprantu, kad reikia mažinti valstybės išlaidas, tačiau ne tokiomis priemonėmis“, - kritikos negailėjo O.Golodec.
 
Deficitas didėja
„Nagrinėdami kitų metų šalies biudžetą matome, jog Rusija siekia užminti ant to paties grėblio, kuris savo laiku paskatino Sovietų Sąjungos žlugimą. Išpūstos išlaidos krašto apsaugai, niekur nevedančios „amžiaus statybos“, saviizoliacija, verčianti šalį pasikliauti tik savo resursais. Kurių, beje, ne tiek jau ir daug. Juolab kad dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtų sankcijų ir užsienio investuotojų pasitraukimo iš Rusijos, šalis nukenčia ne juokais“, - teigia Rusijos spauda. Taigi artimiausius trejus metus šalis žada orientuotis į karinės galios stiprinimą, kas pareikalaus nemažų investicijų. Dar daugiau, panašu, Rusijos valdžia nekreipia dėmesio ir į tai, jog pasirinkdama tokį kelią kasmet didins savo biudžeto deficitą, nes naujų mokesčių ir galimybės surinkti daugiau lėšų į jį, nenumatoma. Nors prezidentas Vladimiras Putinas nuolatos kartoja esą skatins ekonomikos augimą ir visos bėdos išsispręs, neatrodo, jog jis tam turi realių svertų, nes pinigų tiesiog nėra. Jau kitąmet šalies biudžetas susitrauks maždaug 400 mlrd. rublių (apie 27,5 mlrd. litų), o 2016 m. jis gali mažėti dar dvigubai tiek. „Susimokėti“ už tai teks ne kam kitam, o eiliniams Rusijos piliečiams.
 
Mažiau sviesto, bet daugiau šaudmenų
Maisto produktų ir prekių embargas, kuriuo Rusija atsakė į ES ir JAV įvestas sankcijas tik dar labiau pagilino problemą. V. Putinas žadėjęs, jog neimportuodami Vakarų šalių prekių, rusai skatins savo žemės ūkio plėtrą, galiausiai nenumatė tam skirti jokio papildomo finansavimo iš biudžeto. Tampa neaišku kas ir iš kokių šaltinių turės tą žemės ūkį plėtoti. „Turėsime mažiau sviesto, už tad daugiau šaudmenų“, - juokauja Rusijos spauda. Akivaizdu, jog juokai ne iš piršto laužti. „Išlaidos krašto apsaugai kitais metais bus net 21 proc. didesnės nei šiemet ir pasieks daugiau nei 3 trilijonus rublių (maždaug 206 mlrd. litų). Tačiau valdžia pažadus dalina ir toliau: „Užkursime ekonomikos garvežį ir investuosime daugiau nei į Sočio olimpiadą“, - cituoja politikus šalies dienraščiai. Tiesa, ekspertai tuo smarkiai abejoja. „Pavadinti biudžeto projektą nukreiptu į ekonomikos augimą neapsiverčia liežuvis. Vietoje to, kad gerintume eilinio piliečio gyvenimą, didintume sveikatos apsaugos finansavimą, visi pinigai metami krašto apsaugai“, - sako politologas Dmitrijus Oreškinas – „tai jau parodė Sočio olimpiada. Žadėta, jog investicijos į ją atneš šaliai daug naudos. Tačiau pažadai pasirodė niekiniai. Neatmetu galimybės, kad ir dabar rezultatas bus toks pat“. 

Tarp kitko
Bendras planuojamas Rusijos biudžetas kitąmet – 15,5 trilijono rublių (maždaug 1 trilijonas litų).
Nors labiausiai naujajame biudžeto projekte nukentės sveikatos apsauga, finansavimas mažinamas ir švietimui. Tiesa, „vos“ 6 proc.