Rinks balsų dauguma
Pirmą kartą organizacijos gyvavimo istorijoje vadovas bus išrinktas balsavimo būdu, kuriame dalyvaus visi jos nariai. Kiekvienas šalies atstovas turės po vieną balsą. Renkant naują generalinį direktorių siekiama susigrąžinti institucijos skaidrumą. Kadangi dabartinė PSO vadovė dr. Margaret Chan, kuri organizaciją valdo nuo 2006 metų, yra įtariama kyšininkavimu. 
 
Šiuo metu į PSO generalinio vadovo vietą pretenduoja trys kandidatai: dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus (52), maliarijos ligų ekspertas bei buvęs Etiopijos sveikatos apsaugos ministras; dr. David Nabarro (67), britų gydytojas, vienas iš aktyviausių Jungtinių Tautų narių reaguojant į įvairius ligos proveržius; dr. Sania Nishtar (54), kardiologė ir buvusi Pakistano ministrė pirmininkė, kurios specializacija nutukimai bei širdies ligos.
 
Trys kandidatai
Didelė dalis pasaulio medicinos ekspertų mano, kad tikroji kova dėl PSO vadovo vietos vyks tarp dr. Nabarro ir dr. Tedros. Medicinos ekspertas iš Afrikos yra puikiai pažįstamas didžiosioms valstybėms donorėms. Britų gydytojas turi pritarimą iš Afrikos sąjungos, kurioje yra penkiasdešimt penkios narės. Kas remia dr. Nishtar, kol kas nėra aišku.
 
Nors rinkimai įvyks tik gegužės mėnesį, jau dabar sklinda kalbos, jog Afrikos sąjungos atstovai tvirtai mano, kad atėjo metas PSO atiduoti į Afrikos rankas, kitaip tariant, vadovu turėtų tapti dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus. Visgi visi trys kandidatai aktyviai agituoja savo rinkiminėse kampanijose ir bando į savo pusę palenkti užsienio šalių sveikatos apsaugos ministrus. Ryškėja ir jų visų išsakoma bendra pozicija, kad svarbiausia yra organizacijos skaidrumas bei veiksmingumas. Jie taip pat norėtų, kad PSO turėtų didesnį biudžetą, kurį jie galėtų kontroliuoti.
 
Visus kandidatus ypač neramina tai, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kaip tik sieks sumažinti šį biudžetą. Kandidatai į PSO generalinio direktoriaus kėdę yra užsibrėžę atgaivinti agentūros pandemijos reagavimo pajėgumus. Taip pat jų tikslas sumažinti vaistų bei vakcinų kainas. Žinoma, didelis dėmesys bus skiriamas klimato atšilimo problemai bei asmeninei žmogaus sveikatai.
 
Auga abejingumas
Rinkimai vyks itin įtemptu metu, kadangi atsiranda vis daugiau šios organizacijos skeptikų. Kritikus neramina tai, kad šios Jungtinių tautų įstaigos darbuotojai gauna neapmokestinamus atlyginimus. Be to, kadangi PSO būstinė yra įsikūrusi Šveicarijoje, dažnai žiniasklaidos atstovai norėdami pasikalbėti su kuo nors iš organizacijos nesulaukia jokio atsakymo, nes šie vis teisinasi, kad: „šiuo metu čia pas mus Ženevoje yra pietūs.“
Vis dėlto neabejojama, kad tokia organizacija pasaulyje yra tiesiog būtina. Ypač tada, kai užklumpa netikėtų ligų proveržiai, kaip zikos virusas arba ebola.

---

 
Tarp kitko
Bendroji PSO strategija:
Mažinti sergamumą ir mirtingumą, ypač vargingai gyvenančiųjų ir socialiai neapsaugotųjų;
Kovoti su pagrindiniais ligų rizikos veiksniais;
Stiprinti sveikatos sistemas;
Paversti sveikatos stiprinimą pagrindiniu valstybių plėtros tikslu.
Pasaulio sveikatos organizacijos būstinė yra Ženevoje (Šveicarijoje). PSO šiuo metu priklauso 193 valstybės, tarp jų visos 185 Jungtinių Tautų narės. Lietuva tikrąja PSO nare tapo 1991 m. lapkričio 25 dieną. Ji kartu su kitomis 52 valstybėmis, JT narėmis, priklauso PSO Europos regiono biurui. Vienas iš strateginių PSO tikslų - užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros technologijų, ypač medicinos priemonių prieinamumą, saugą, kokybę bei tinkamą ir efektyvų naudojimą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!