Šiandien pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik ištekėjusioms prancūzėms. Gydytojai negali padėti susilaukti atžalos vienišoms moterims ir homoseksualioms poroms. Rugsėjį Prancūzijos parlamente bus balsuojama dėl įstatymo, kuris panaikintų šiuos apribojimus. Savo ruožtu konservatyviai nusiteikę prancūzai ruošiasi tam, ką moka geriausiai, - masiniams protestams.
Įstatymu siūloma, kad nacionalinė Prancūzijos sveikatos apsaugos sistema padengtų 4 procedūrų kainą visoms to norinčioms moterims. Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų norinčioms susilaukti homoseksualioms poroms ir netekėjusioms moterims tenka ieškoti būdų, kaip apeiti šalies įstatymus.
Užsienyje moka tūkstančius
Įstatymu siūloma, kad nacionalinė Prancūzijos sveikatos apsaugos sistema padengtų 4 procedūrų kainą visoms to norinčioms moterims. Vieninteliu riboženkliu išliktų amžius. Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų norinčioms susilaukti homoseksualioms poroms ir netekėjusioms moterims tenka ieškoti būdų, kaip apeiti šalies įstatymus. Prancūzės pagalbos ieško Ispanijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje. Čia jos plačiai atveria pinigines. Klinikose tenka pakloti 5 tūkst. eurų už vieną, nebūtinai sėkmingą procedūrą. Dar blogiau, kai moteris negali sau leisti tokios prabangos. Nevilties vejamos jos užsisako donorų spermos internetu. Deja, šitaip rizikuojama susirgti užkrečiamosiomis ligomis.
Prieš šešerius metus Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, suteikęs teisę tos pačios lyties poroms susituokti ir įsivaikinti vaikus. Prancūzija tapo tik tryliktąja tokia valstybe pasaulyje. Šalis, galima sakyti, atsidūrė LGBT teisių judėjimo priešakyje. LGBT judėjimas jau tuomet ėmė spausti šalies valdžią dėl dar platesnių laisvių. Aktyvistų teigimu, leidimas visoms moterims atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą leistų mamoms ir jų kūdikiams nebesislapstyti nuo Prancūzijos teisinės sistemos, suteiktų jiems galimybę pasinaudoti šalies sveikatos apsaugos infrastruktūros teikiamais privalumais. „Tai Prancūzijos piliečių moterų lygybės, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, klausimas“, - pranešime teigė gėjų ir lesbiečių tėvų asociacija.
L.S. skaičius
61
– tiek proc. prancūzų palaiko idėją leisti lesbietėms atlikti apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrą.
Šalis susipriešinusi
Vyriausybė teigia besistengianti reaguoti į visuomenės pokyčius. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė. Įstatymų leidėjų ir nemažos dalies eilinių prancūzų požiūriai išsiskyrė dar tada, kai buvo priimtas homoseksualią santuoką įteisinęs įstatymas. Tuomet gatvėse pasirodė nepatenkintų protestuotojų minios, o nuo to laiko Prancūzijoje gerokai padaugėjo prieš homoseksualumą nukreiptų išpuolių. Šalis prarado pozicijas homoseksualams draugiškų valstybių reitinge. Toli gražu ne visi prancūzai planuoja ramiai stebėti naujų valdžios užmojų įgyvendinimą.
Konservatyvios grupės spalį organizuoja protestus, kuriuose bus reikalaujama atmesti siūlomą teisės aktą. Įstatymo priešininkai teigia, kad dėl jo atsiras daugiau be tėvo augančių vaikų, nerimauja, kad praplėstas apvaisinimo procedūrų prieinamumas galiausiai lems tai, kad bus įteisinta surogatinė motinystė. „Sakyti, kad kuri naujas teises, tačiau tyčia ignoruoji to pasekmes vaikams, yra bjaurus ir niekingas procesas“, – sako „Demonstracijos visiems“ viceprezidentas Alberikas Dumontas.
Politiniai žaidimai
Įstatymų leidėjai ir dabar nepuoselėja iliuzijų - jie supranta, kad teisės aktas bus pasitiktas protestų banga. Nepaisant to, Vyriausybėje jau kurį laiką diskutuota apie galimybę padėti nevaisingumo problemą išspręsti ir ne heteroseksualioms moterims. Dar prieš dvejus metus aukščiausia Prancūzijos bioetikos institucija, Nacionalinis konsultacinis etikos komitetas, pasiūlė, kad pagalbinės reprodukcijos priemonės turėtų būti prieinamos lesbietėms ir vienišoms moterims. Vis dėlto valdžia jautė prancūzų nuotaikas, nedrįso iniciatyvos ištraukti į dienos šviesą. Ir dabar apžvalgininkai teisės aktą vadina rizikinga prezidento Emanuelio Macrono avantiūra.
Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas pasiūlė įstatymą stengdamasis susigrąžinti kairiųjų pažiūrų rinkėjus, kurie galvoja, kad E.Macronas labiau rūpinasi turtingaisiais. Kalbėdamas parlamente E.Filipas pabrėžė tikįs, kad Prancūzija pasiekė tašką, kai galima „ramiai, giliai ir rimtai diskutuoti“ apie šią problemą. Jam atitarė ir sveikatos ministrė Agnes Buzyn. Ji mano, kad tai nebėra klausimas, dėl kurio prancūzai turėtų kovoti. „Visi tyrimai rodo, kad homoseksualių porų ar vienišų moterų užauginti vaikai nesusiduria su jokiais papildomais sunkumais“, – žurnalistams sakė ministrė.
Vis dėlto Mari Le Pen vedami radikalūs dešinieji reikalauja, kad klausimas būtų sprendžiamas referendumu. Įstatymo priešininkai teigia, kad vaikams priklauso teisė turėti tėvą ir motiną. Kadangi E.Macrono centristų partijai parlamente priklauso dauguma, realu, kad politikų apsisvaidymai strėlėmis balsavimui didelės įtakos neturės ir įstatymas bus priimtas.
Teisė į tėvo tapatybę
Naujasis bioetikos įstatymas pakeistų ne tik moterų padėtį. Jame taip pat numatoma, kad spermos donorų palikuonys, sulaukę 18 metų, galėtų sužinoti tėvo tapatybę. Šiuo metu donorų anonimiškumą griežtai saugo šalies įstatymai. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato jokių pakeitimų dėl pakaitinės (surogatinės) motinystės. Ji Prancūzijoje ir toliau išliks draudžiama.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: