Kasmet JAV beveik 800 tūkst. žmonių patiria insultą ar smegenų insultą. Kraujo krešuliai yra pagrindinė išeminių insultų priežastis, o kraujagyslės trūkimas ar aneurizma – hemoraginių insultų, kurių būna apie 10 proc., priežastis.
2. Vakcina nuo Dengės karštinės
Tai tik vienas įkandimas: Dengės karštinės virusas yra perduodamas, žmogui įkandus Aedes aegypti genties uodui, kuris perneša virusą nuo užsikrėtusio asmens. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia (galimi užsikrėtimai atliekant kraujo perpylimus, organų transplantacijas).
3. Naujas kraujo surinkimo ir diagnostikos metodas
Iš organizmo tyrimams paimtas kraujas daugelį metų buvo svarbiausia diagnostine priemone. Šiandien flebotomija yra dažnai naudojama matuoti ląsteles, lipidus, baltymus, cukrus, hormonus, navikinius markerius ir kitus kraujo komponentus. Adatas ir mėgintuvėlius keičia speciali programinė ir techninė įranga, kuriai užtenka vieno lašo kraujo iš piršto.
4. PCSK9 inhibitoriai cholesterolio mažinimui
Padidėjusi tam tikrų cholesterolio rūšių koncentracija yra vienas iš pirminių veiksnių širdies–kraujagyslių ligų vystymuisi. PCSK9 inhibitoriai – naujos kartos mažo tankio lipoproteinų cholesterolį mažinantys vaistai, kuriuos reikia suleisti 1–2 kartus per mėnesį, o tai gali padaryti ir pats pacientas.
5. Antikūnų ir vaistų konjugatai
Nors JAV kasmet vėžiu suserga 1 mln. gyventojų, buvo padaryta milžiniška pažanga tiriant vėžio biologiją. Antikūnų ir vaistų konjugatai yra unikali antikūnų, toksinų ir jungtukų (linkerių) kombinacija, kuri reaguoja į mikroskopinius taikinius organizme.
6. Imuninės kontrolės inhibitoriai
Ši nauja imunoterapijos vaistų klasė svarbi ne tik dėl reikšmingo ilgalaikio vėžio gydymo (remisijos), bet ir imuninės sistemos įgalinimo toliau kovoti su vėžiu.
7. Belaidis širdies stimuliatorius
Belaidis širdies stimuliatorius implantuojamas per 15–30 min. procedūrą, nepalieka rando, pacientui nereikia atsisakyti kasdienės fizinės veiklos.
8. Nauji vaistai idiopatinei plaučių fibrozei
Idiopatinė plaučių fibrozė kol kas galėjo būti išgydoma tik atliekant plaučių transplantaciją. Šiuo metu atliekami daug žadantys tyrimai su dviem vaistais – pirfenidonu ir nintedanibu.
9. Intraoperacinė radioterapija krūties vėžio gydymui
Amerikos vėžio draugija apskaičiavo, kad 2014 m. JAV diagnozuota apie 233 tūkst. naujų susirgimų krūties vėžiu. Prognozuota, kad per metus 40 tūkst. moterų mirs nuo krūties vėžio. Intraoperacinė radioterapija gali sumažinti ligos naštą moterims, kurioms krūties vėžys nustatytas ankstyvojoje formoje, ir nepakenkti kitiems audiniams bei organams.
10. Angiotenzino receptorių neprilizino inhibitoriai širdies nepakankamumui
JAV kasmet diagnozuojama nuo 500 tūkst. iki 900 tūkst. naujų širdies nepakankamumo atvejų. Ši sekinanti liga yra labiausiai paplitusi JAV sveikatos draudimu apdraustų pacientų diagnozė – nuo jos per metus miršta 55 tūkst. amerikiečių. Angiotenzino receptorių neprilizino inhibitorių veikimas daug geresnis negu šiuo metu auksiniu standartu laikomų angiotenziną pakeičiančių enzimų inhibitorių.
Komentarai
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas prof., habil. dr. Audrius Aidietis:
- Belaidžiai širdies stimuliatoriai – nėra labai naujas dalykas, jau prieš keletą metų apie juos buvo garsiai kalbama Tiesa, praktikos nėra daug. Čekijoje yra buvę keli nesėkmingai pasibaigę atvejai, todėl aš daug ažiotažo dėl to nekelčiau. Aišku, optimizmo yra – tai nauja technologija, suteikianti naujų galimybių. Pats belaidžio stimuliatoriaus, kuris yra kiek mažesnis už AAA dydžio bateriją, implantavimas nėra sudėtingas. Bet tinka jis ne visiems ligoniams, manoma, kad baterijos pakaktų maždaug dešimčiai metų, tai ir pacientų amžius yra svarbus. Juk sunku pasakyti, kaip po dešimtmečio gali pavykti tą stimuliatorių išimti ir pakeisti jį nauju. Manau, kad kitas žingsnis bus stimuliatorius, turintis anteną. Imtuvo antenai būtų galima rasti vietos kažkur prie pat širdies, o radijo bangomis veikiančio siųstuvo baterija galėtų būti implantuojama patogesnėje vietoje.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir Imunologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektorius vadovas prof. Skaidrius Miliauskas:
- Idiopatine plaučių fibrozė - tai nežinomos kilmės, specifinė lėtinės progresuojančios fibrozuojančios intersticinės pneumonijos forma, kuria paprastai serga vyresnio amžiaus žmonės. Liga pažeidžia tik plaučius, juose suveši jungiamasis audinys, formuojasi vadinamasis „korėtas“ plautis. Manoma, kad Europoje šia liga sega 26 iš 100 tūkst. gyventojų, vyrai serga kiek dažniau nei moterys, vidutinis šia liga susirgusiųjų amžius – 66 metai. Manoma, kad šia liga, kurios provokuojančių faktorių mokslui iki šiol nepavyksta nustatyti, pasaulyje serga maždaug penki milijonai gyventojų.
Dažniausiai liga prasideda dusuliu, kuris ima varginti nuo vis mažesnio fizinio krūvio, atsiranda sausas kosulys. Tipiniu ligos atveju idiopatinės plaučių fibrozės diagnozė nustatoma didelės skiriamosios gebos kompiuterinės tomografijos tyrimu, kai yra aiškūs ligos simptomai. Rečiau reikia atlikti atvirą (chirurginę) plaučių audinio biopsiją. Progresuojant ligai, atsiranda lėtinis kvėpavimo nepakankamumas ir reikalingas nuolatinis gydymas deguonimi.
Deja, šiai retai ligai gydyti iki šiol nebuvo jokių efektyvių vaistų. Vienintelis aprobuotas gydymo metodas – plaučių transplantacija. Nuo 2011 m. gydymui suaugusiesiems Europoje aprobuotas naujas vaistas - pirfenidonas, kuris gali būti skiriamas sergant lengva ir vidutinio sunkumo idiopatine plaučių fibroze.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: