Paskelbti Nobelio premijos laureatai už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje

BNS
2017-10-02
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteko amerikiečiams Jeffrey C.Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui „už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą“, pirmadienį pranešė paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.
Paskelbti Nobelio premijos laureatai už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje

Premija JAV mokslininkams atiteko už jų atrastus molekulinius mechanizmus, kurie padeda gyvųjų organizmų, taip pat ir žmonių, biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie Žemės judėjimo. Šie mechanizmai kontroliuoja biologinio laikrodžio „mechaniką“. Pirmiausia tyrimai buvo atlikti su vaisių muselėmis. Galbūt ateityje šie atradimai padės gydyti miego sutrikimus, lengviau atsigauti po ilgesnių kelionių ir t.t.
 

„Jų atradimai paaiškina, kaip augalų, gyvūnų ir žmonių biologiniai ritmai prisitaiko taip, kad jie sinchronizuotųsi su Žemės sukimusi. 72 metų J.C.Hallas, 73 metų M.Rosbashas ir 68 metų M.W.Youngas „sugebėjo pažvelgti į mūsų biologinio laikrodžio vidų ir išsiaiškinti jo vidinį mechanizmą“, – rašoma Nobelio komiteto pranešime.
 
Genetinis laikrodis 
Daug metų buvo žinoma, kad gyvi organizmai, įskaitant žmonės, pasižymi vidiniais biologiniais laikrodžiais, leidžiantiems numatyti reguliarius paros ritmus ir prie jų prisitaikyti, tačiau buvo neaišku, kaip veikia šis mechanizmas. 1984 metais J.C.Hallas ir M.Rosbashas, dirbę Bostone, Masačusetso valstijoje, įsikūrusiame Brandeiso universitete, ir M. W. Youngas, dirbęs Rockefellerio universitete Niujorke, sugebėjo nustatyti cirkadinius ritmus lemiantį geną vaisinių muselių (drozofilų) organizme.
 
J.C.Hallas ir M.Rosbashas nustatė, kad šis genas koduoja baltymą PER, kuris organizme kaupiasi naktį, o dieną suyra. Šio baltymo koncentracija svyruoja pagal 24 valandų ciklą ir yra sinchronizuota su cirkadiniu ritmu. Dabar yra žinoma, kad visų daugialąsčių organizmų, tarp jų žmonių, fiziologiniai paros ritmai reguliuojami panašaus mechanizmo. Biologinis laikrodis reguliuoja daugelį mūsų genų ir fiziologinių procesų, priklausomai nuo paros meto. Po šių trijų laureatų atradimų cirkadinių ritmų biologijos tyrimai virto didele ir itin dinamiška tyrimų sritimi, kurios rezultatai lemia žmonių sveikatą ir gerovę.

 
Tradiciškai Nobelio premija šiems mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį. Praeitų metų premija buvo paskirta Japonijos mokslininkui Yoshinori Ohsumi už ląstelių autofagijos mechanizmų atradimą.
 
Prognozės 
Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, prognozavo, kad gali būti pagerbtas amerikietis onkologas Dennisas Slamonas Denisas Sleimonas už savo atliktus krūties vėžio tyrimus ir išplėtotą terapijos metodą, naudojant preparatą „Herceptin“. Kitas tikėtinas pretendentas buvo amerikietis Jamesas Allisonas, vienas iš vėžio imunoterapijos pradininkų, 2015 metais pelnęs Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus, dažnai vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Jungtinėse Valstijose.
 
Nobelio fondas paskelbė, kad šiemet laureatams atiteks didesnis piniginis apdovanojimas negu pernai – 944 tūkstančiai eurų. Prieš 5 metus fondas piniginį prizą buvo sumažinęs penktadaliu, kad fondas finansiškai sustiprėtų. Premijų fondą sudaro mokslininko, dinamito išradėjo, verslininko Afredo Nobelio testamentu paliktos lėšos.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

    Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica