Gydymo įstaigos vis dar veikia
„Reuters“ praneša, kad PSO per jau daugiau nei metus trunkantį konfliktą iš viso užfiksavo 896 atakas prieš sveikatos įstaigas, 121 prieš transportą, 72 prieš personalą ir 17 atakų prieš sandėlius. Per šias atakas žuvo daugiau nei 100 sveikatos sistemos darbuotojų ir pacientų. Savo Pranešime PSO pabrėžia, kad ataka prieš sveikatos sistemą yra laikomas kiekvienas žodinės ar fizinės prievartos aktas arba grasinimas, kuris trukdo suteikti gydymo paslaugas.
 
Remiantis Sveikatos resursų ir paslaugų prieinamumo stebėjimo sistemos (HeRAMS) gydymo įstaigos labiausiai karo paveiktose teritorijose, įskaitant Chersoną, Charkivą, Zaporižią ir Donecką, susiduria su saugumo problemomis. Šių regionų ligoninės taip pat patyrė ir sugriovimų. PSO pranešime pabrėžia, kad daug gydymo įstaigų karo apimtuose regionuose nors ir pažeistos bei teikia tiktai dalį paslaugų, vis dėlto funkcionuoja bei gali priimti pacientus. Sunkumų Ukrainos sveikatos apsaugos sistemai kelia rusijos kariuomenės vykdomas civilinės infrastruktūros naikinimas. Kaip teigė PSO atstovas Ukrainoje dr. Jarno Habicht, per praėjusį pusmetį į civilinę infrastruktūrą nukreiptos atakos netiesiogiai veikia valstybės sveikatos apsaugos sistemą. Dr. J.Habicht taip pat pažymėjo, kad PSO stegiasi padėti užtikrinti pagalbą nukentėjusiesiems: „Iki šiol nuo praėjusių metų vasario 24 d. PSO pagalba pasiekė beveik 9 milijonus žmonių. Kartu su Jungtinėmis Tautomis ir kitais partneriais telkiame pastangas pasiekti daugiau teritorijų, įskaitant ir jau atgautas. Šiose vietovėse užtikrinti sveikatos poreikius yra kritiškai svarbu.“
 
PSO duomenimis, Ukrainoje šiuo metu yra sudėtinga užtikrinti specializuotas paslaugas, tokias kaip chemoterapija. Visa tai nulemia personalo ir medicininių priemonių trūkumas. Kai kuriuose regionuose taip pat sudėtinga užtikrinti aukšto lygio gimdymo paslaugas.
 

L.S. skaičius
32
- apklausa parodė, jog tiek proc. namų ūkių turėjo bent vieną šeimos narį, kuris dėl rusijos invazijos turėjo nustoti vartoti vaistus.

 
Žala – pustrečio milijardo JAV dolerių
Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ataskaitoje skelbiama, kad šių metų kovą buvo apskaičiuota, jog Ukrainos sveikatos infrastruktūra patyrė žalos už 2,5 milijardo JAV dolerių. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Mariupolyje maždaug 80 proc. buvusios sveikatos infrastruktūros buvo visiškai sunaikinta. Atakų prieš ligonines poveikis buvo labiausiai pastebimas rusijos okupuotose teritorijose.
 
Patvirtintuose pranešimuose skelbiama, kad šiose teritorijose buvę gyventojai patyrė didžiulius gydymo prieigos suvaržymus. Dažnai nebūdavo įmanoma gauti reikalingų vaistų. Pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, mėnesiais negaudavo jiems reikalingo gydymo. Apklausus daugiau nei 2 tūkst. ukrainiečių buvo nustatyta, kad praėjusių metų gruodį 17 proc. jų neturėjo pakankamos prieigos prie gydymo paslaugų bei vaistų. Dažniausia to priežastis – dėl pakilusių kainų sumažėjęs įperkamumas.
 
Kita neseniai atlikta apklausa parodė, jog 32 proc. namų ūkių turėjo bent vieną šeimos narį, kuris dėl rusijos invazijos turėjo nustoti vartoti vaistus. Šalies agresorės vykdomas energetikos infrastruktūros naikinimas taip pat pakenkė gydymo paslaugų kokybei. Ukrainos sveikatos ministerija pernai gruodį, dėl energetinės krizės patarė regionams susilaikyti nuo nebūtinų operacijų. Prie Ukrainos sveikatos apsaugos krizės taip pat prisidėjo ir okupantų marodieriavimas. JTO ataskaitoje mini mažiausiai 66 medicinos įrangos vogimo atvejus. Pavogta mažiausiai 31 transporto priemonė, įskaitant greitosios pagalbos automobilius. Didžioji dauguma vagysčių buvo įvykdytos rytinėse Ukrainos srityse.
 
Reikšminga Lietuvos pagalba  
Nuo pat atviros invazijos pradžios Lietuva reikšmingai prisideda prie Ukrainos sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo. Iš mūsų šalies į Ukrainą gabenami greitosios pagalbos automobiliai. Padėti kolegoms vyksta Lietuvos medikai. Reabilitacijai čia atvyksta sužeisti Ukrainos kariai. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad jau pirmosiomis atviros agresijos dienomis Lietuvos medikai buvo pakviesti padėti savo kolegoms iš Ukrainos. Į pagalbos prašymą, per keletą dienų atsiliepė daugiau negu 300 medicinos darbuotojų. Prie jų prisidėjo ir Lietuvos medikai dirbantys užsienio šalyse.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!