O ar jūsų vaikas laimingas?

Violeta Bučiūtė
2016-03-07
„Vaikų pasaulio“ tyrimas, koordinuojamas Jorko (D.Britanija) universiteto Socialinės politikos skyriaus, pateikė naujausius duomenis, kaip pasaulio vaikai vertina savo gyvenimo kokybę. Mokslininkai klausė vaikų nuomonės apie jų socialinę gerovę: draugystę, pinigus, mokyklos gyvenimą, gyvenamosios vietos ir asmens gerovę, laiko paskirstymą, vaikų teises bei bendrą jų laimę.
O ar jūsų vaikas laimingas?
Socialinis tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis vaikų, kurie buvo fiziškai užgauliojami, gyvena Estijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Daugiausia ignoruojamų vaikų gyvena Anglijoje, Rumunijoje, mažiausiai – Etiopijoje ir Pietų Korėjoje.

Novatoriškas projektas
„Ataskaitoje pirmą kartą pateikiamas vaikų požiūris apie jų gerovę. Planuojame ir toliau finansuoti „Vaikų pasaulio“ tyrimus, nes esame įsitikinę, kad unikali informacija yra vertinga visiems, kurie nori suprasti vaikų pasaulį bei jį gerinti“, - sakė tyrimo vadovas ir rėmėjas Simon Sommer.
Tyrimo duomenimis, vaikų, nepatenkintų gyvenimu, skaičius kito nuo 3 (Kolumbijoje ir Rumunijoje) iki 9 (Etiopija, Pietų Korėjoje ir Anglijoje) procentų.
 
Pinigai

Per apklausą trečdalis vaikų pripažino, jog dažnai arba visada jaudinasi, kiek pinigų turi jų šeima. Pateiktuose apklausos rezultatuose atsispindėjo šalių ekonominė gerovė, pavyzdžiui, didžiausias procentas (daugiau kaip 30) dėl pinigų besijaudinančių vaikų gyvena Izraelyje, Kolumbijoje, Nepale, Pietų Korėjoje.
Visai kitokie rezultatai buvo užfiksuoti vienoje labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių – Vokietijoje. Ten mažiau nei 10 procentų vaikų rūpinasi dėl materialios gerovės.
 
Patyčios
Apklausa parodė, kad 41 procentas vaikų per praėjusį mėnesį patyrė patyčias mokykloje, o 48 procentai buvo fiziškai užgauti. Su šia problema susidūrė apklaustųjų aštuonmečių grupė.
 
Socialinis tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis vaikų, kurie buvo fiziškai užgauliojami, gyvena Estijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Daugiausia ignoruojamų vaikų gyvena Anglijoje, Rumunijoje, mažiausiai – Etiopijoje ir Pietų Korėjoje.
Pagal gautus duomenis, galima daryti išvadą, kad patyčios – viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai nenori eiti į mokyklą. Tik mažiau nei pusė 10–12 metų grupės vaikų sakė noriai lankantys ugdymo įstaigą.
 
Teisės

Beveik pusė aštuonmečių vaikų (46 proc.), į klausimą, ar žino savo teises, atsakė „taip“. Vyresniųjų  (10–12 m.) rodikliai buvo 10 proc. didesni. Geriausiai savo teises išmano vaikai iš Kolumbijos, Turkijos, Etiopijos, Rumunijos ir Norvegijos.
 
„Pirmą kartą galime išgirsti beveik dvidešimties tūkstančių aštuonmečių iš skirtingų penkiolikos valstybių nuomonę, ką jie veikia, kaip jaučiasi ir ko nori. Šis pasiekimas mus moko, kad vaikai apie savo gyvenimą žino geriau nei bet kas kitas ir mums, suaugusiesiems, norint gerinti vaikų gyvenimo kokybę reikia klausyti jų balso“, - sakė vienas šio tyrimo pagrindinių tyrėjų profesorius Asher Ben-Arieh.
 
Nelaimingiausi 

Pasirodo, Anglijoje gyvena vieni nelaimingiausių vaikų. Dėl šio fakto nusivylimo neslėpė „Vaikų draugijos“ direktorius Sam Royston: „Labai apmaudu, kad iš 16 valstybių aštuonmečiai Anglijoje yra labiausiai nusivylę gyvenimu. Daugeliui vaikų nepatinka mokykloje, jie patiria patyčias. Mano nuomone, šia situacija per artimiausius mėnesius turėtų susirūpinti Didžiosios Britanijos Vyriausybė.“
 
S.Royston Vyriausybei siūlo apsvarstyti naują įstatymą, kuris užtikrintų Anglijos mokyklose teikti konsultacijas ir skirti finansavimą vaikų psichikos sveikatai, siekiant skatinti vaikų gerovę, o ne laukti, kada jau yra per vėlu ir tik tada bendrauti su psichologais.


Tarp kitko
„Vaikų pasaulio“ projekto apklausas planuojama tęsti įtraukiant ir daugiau šalių: Indoneziją, Suomiją, Italiją. Antras tyrimas bus pradėtas 2017-ais metais, o rezultatai skelbiami 2019-aisiais.

 
Lietuvoje
Kaip ir daugelyje šalių, taip ir Lietuvoje, nelaimingą gyvenimą sąlygojantys veiksniai labai įvairūs – socialiniai ekonominiai, asmeninio gyvenimo pokyčiai, smurtas šeimoje, patyčios, agresyvumas, netolerantiškumas ir pan. Su daugeliu sunkumų susidūrę vaikai tampa nelaimingi, o pasaulyje – patys nelaimingiausi. Nepaisant to, kad per vienuolika metų savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, jis vis tiek išlieka aukštas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica