Papildomos išlaidos
Nors Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra dėkoja Norvegijos valdžiai už tai, kad ši viena pirmųjų atvėrė šalies sienas imigrantams, bėgantiems nuo karo, jau dabar kyla abejonių, ar ne pernelyg daug užsimota. Mat per pastaruosius mėnesius pabėgėlių skaičius Norvegijoje gerokai išaugo. Į šalį per šiuos metus turi atvykti iki dvidešimt penkių tūkstančių pabėgėlių. Manoma, kad kitąmet imigrantų galima tikėti sulaukti net iki trisdešimties tūkstančių. Tai reiškia, kad šalies išlaidos padidės gerokai daugiau, nei planuota.
Anksčiau skelbta, kad Norvegija ketino priimti aštuonis tūkstančius karo niokojamos Sirijos pabėgėlių per artimiausius trejus metus. Dėl to sutarė didžioji dalis Norvegijos parlamento partijų.
„Jei į šalį atvyks nuo keturiasdešimt iki penkiasdešimt tūkstančių prieglobsčio ieškotojų, numatomos papildomos išlaidos sieks nuo arti penkių iki kiek daugiau nei šešių milijardų dolerių. Išlaidos gali netgi išaugti, jei į šalį atvyks daug vienišų nepilnamečių“, - Norvegijos parlamentui antradienį pranešė premjerė Erna Solberg. Anot jos, jei nebus imtasi priemonių sumažinti išlaidas, tai jos iki kitų metų išaugs dar labiau. E. Solberg jau anksčiau buvo užsiminusi, kad dėl pabėgėlių apgyvendinimo Norvegijai gali tekti iš nepriklausomo valstybės turto fondo paimti didesnę sumą nei planuota.
 
Ribos gyvenimo šalyje trukmę
Šalies teisingumo ministro pavaduotojas Joranas Kalmiuras pranešė, kad dėl sparčiai augančių išlaidų pabėgėliams Norvegijos vyriausybė ketina asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis, leisti gyventi karalystės teritorijoje tik penkerius metus, o pasibaigus leidimo galiojimui siųsti juos atgal į gimtąsias šalis, jeigu padėtis ten pagerės.
Pasak jo, pakartotinis pagrindo prieglobsčiui suteikti vertinimas praėjus penkeriems metams turi tapti privaloma procedūra. Kitaip tariant, tai bus būtina leidimo nuolat gyventi šalyje sąlyga. „Jeigu padėtis Sirijoje ar Irake per šį laiką pagerės, pabėgėliams teks keliauti atgal“, - akcentavo Joranas Kalmiuras ir pridūrė, kad sprendimas grąžinti vieną ar kitą pabėgėlį į tėvynę bus taikomas ir visiems jo giminėms, gavusiems leidimus gyventi susijungiant šeimoms.
Be to, kalbama ir apie tai, kad jau dabar šalyje gyvenančioms imigrantų šeimoms, kurioms leidžiama pasikviesti gyventi giminaičius iš karo regionų, reikia apkarpyti paramą. Anot politikų, tokius asmenis turėtų palaikyti jų šeimos, o ne valstybė.
 
Siųs pas baltąsias meškas?
 Nors Norvegijoje ir kalbama, kad toks pabėgėlių antplūdis vienai šaliai per didelis, yra pasirodę pranešimų, jog pabėgėlių skaičius galėtų būti didesnis. Šie, anot kai kurių politikų, galėtų būti siunčiami toli į šiaurę, salyną, esantį už Šiaurės poliaračio, kur žmonių yra mažiau nei baltųjų lokių. Tokį pasiūlymą paskelbė šalies Žaliųjų partija.
„Žaliųjų partija norėtų akcentuoti, kad esame labai susirūpinę dėl pabėgėlių krizės, ir kad imamės visų įmanomų priemonių jiems padėti. Mes didžiuojamės parlamento sprendimu priimti vieną didžiausių Europoje pabėgėlių skaičių vienam gyventojui“,– kalbėjo E.K.Rotevatnas. Tačiau nepamiršo akcentuoti, kad kvotos dydis galėtų būti ir didesnis.
Šiam tikslui žalieji nusižiūrėjo Svalbardą – salyną, kuris laikomas viena atokiausių pasaulio vietovių ir geologų rojumi. Pabėgėliais būtų padidinta ten gyvenančių vos 2600 žmonių populiacija. Savo ruožtu baltųjų lokių ten skaičiuojama apie tris tūkstančius.
Espenas Klungsethas Rotevatnas, Žaliųjų partijos lyderis, įsitikinęs, kad toks sprendimas padėtų šalies regionų ekonomikai. Svarstoma, kad pabėgėliai ten galėtų užsiimti angliakasyba.
 
Tarp kitko
„Lietuvos sveikata“ primena, kad idėjų pabėgėlius apgyvendinti saloje būta ir anksčiau – rugsėjo pradžioje Egipto milijardierius Naguibas Sawiris pasisiūlė nupirkti salą Viduržemio jūroje ir joje apgyvendinti pabėgėlius.