Atradimai – gelbsti gyvybes
Karolio institute (Stokholmas, Švedija) veikiantis Nobelio komitetas įvertino biochemikės ir imunologo atradimus. Pastarieji padėjo išsamiau suprasti sąveiką tarp iRNR ir žmogaus imuninės sistemos.
 
Ką pavyko pasiekti mokslininkams? K.Kariko ir D.Weissmanas sugebėjo šitaip modifikuoti uridiną (vieną nukleozidų), kad asmens imuninė sistema iRNR netraktuotų kaip svetimkūnio. Dėl šios priežasties, kitaip nei anksčiau, žmogaus organizme nekyla uždegiminės reakcijos. iRNR vakcinų genetinės molekulės modifikuoja baltymų gamybą ir padeda imituoti kilusią infekciją. Taigi asmens imuninė sistema mokosi atpažinti ir susidoroti su tikru virusu.
 
„Pirmą kartą ši idėja buvo pademonstruota 1990 metais, tačiau tik XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje D.Weissmanas ir K.Kariko sukūrė metodą, leidžiantį kontroliuoti pavojingą uždegiminę reakciją, kuri pasireiškė gyvūnams, veikiamiems šių molekulių, ir taip atvėrė kelią saugių vakcinų žmonėms kūrimui“, – rašoma BNS pranešime.
 
Nuosekliai (nuo 2005 metų) vykdytų tyrimų rezultatai padėjo sukurti „Pfizer/BioTech“ ir „Moderna“ vakcinas nuo koronaviruso. Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius dr. Polas Hanteris pastebi, kad iRNR technologijos pritaikymas padėjo išgelbėti žmonių gyvybes. Profesorius svarstė, kad galbūt be iRNR vakcinų tik dabar suvaldytume pandemiją.
 
Naujosios iRNR technologijos leidžia vakcinas gaminti dideliais kiekiais. „Klasikinėms vakcinoms prieš virusą reikia, kad šis būtų kultivuotas ir išgautas iš vištos embrionų arba ląstelių kultūrų. Tai užtrunka labai ilgai – virusą reikia kultivuoti ir gauti dideliais kiekiais. Naujoms iRNR pagrindu pagamintoms vakcinoms užtenka tik vieno dalyko – teisingai sintezuoti informacinę RNR, naudojant K.Kariko ir D.Weissmano įdiegtas modifikacijas. Šis išradimas tapo pagrindu kuriant „Pfizer / BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas“, – Vilniaus universiteto pranešime aiškino profesorius Tomas Kačergius.  
 
Pastebėtina, kad išplėtota iRNR technologija taip pat naudojama kovojant su kitomis ligomis. Pavyzdžiui, gripo ir širdies nepakankamumui gydyti. B.Pankhania svarsto, kad ši technologija galėtų būti panaudojama ir kuriant vakcinas nuo autoimuninių (pvz., vilkligės) arba net nuo dalies onkologinių ligų.   
 
Biochemikės kelias – ilgas ir sunkus  
Vengrų biochemikė ir amerikiečių imunologas žiemą vyks į Švedijos sostinę Stokholmą. Gruodžio 10 dieną (minint chemiko Alfredo Nobelio (1833-1896) mirties metines) Nobelio premijos bus įteiktos pažangiausiems inovatoriams, įvairių mokslo ir meno sričių atstovams. Laureatai gaus diplomą, aukso medalį ir 11 mln. Švedijos kronų (952 tūkst. eurų). Pernai Nobelio medicinos premija buvo apdovanotas švedų genetikas Svante Pääbo.     
 
K.Kariko tapo tryliktąja moterimi, laimėjusia Nobelio medicinos premiją. Pirmą kartą tokia premija 1947 m. įteikta vengrų biochemikei Gerty Theresa Randitz-Cori.
 
Būsimosios biochemikės K.Kariko karjera prasidėjo gimtojoje Vengrijoje. XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai iRNR tyrimų sritis dar nebuvo pažengusi. Reikšmingas posūkis mokslininkės karjeroje įvyko 1985 m., kuomet ji gavo darbo pasiūlymą iš Temple universiteto (JAV). Kartu su vyru ir dvejų metų dukra K.Kariko išvyko į Vakarus. Už Atlanto jos laukė daugybė profesinių (ne)sėkmių. Mokslininkė tikėjo, kad nuosekliai dirbdama iRNR tyrimų srityje gali įnešti svarų mokslinį indėlį.   
 
Iki Nobelio premijos K.Kariko buvo įvertinta daugiau nei šimtu skirtingų akademinių apdovanojimų. Iš vyro lūpų išgirdusi, kad tapo Nobelio premijos laureate biochemikė džiaugsmingai nustebo. Laureatės sėkme džiaugiasi draugai ir artimieji. Viena jų – K.Kariko dukra, dviejų Olimpinių aukso medalių laureatė, irkluotoja Susan Francia. 
 
K.Kariko atviravo, kad ją palaikė mama. Pastaroji daugelį metų puoselėjo viltį, jog dukra bus įvertinta Nobelio premija. „Deja, prieš penkerius metus ji mirė, sulaukusi 89 metų. Galbūt ji klausosi iš viršaus“, – BNS citavo laureatę.  


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!