Nobelio premija – už indėlį kovoje su pandemija

Emilis Jakštys
2023-10-05
Šią savaitę skelbiami Nobelio premijos laureatai. Prestižinį apdovanojimą už pasiekimus medicinos srityje laimėjo mokslininkų tandemas – vengrų biochemikė Katalina Kariko ir amerikiečių imunologas Drew Weissmanas. Kelis dešimtmečius trukusių mokslinių darbų rezultatai (atradimai) leido sukurti vakcinas, padėjusias suvaldyti COVID-19.     
Nobelio premija – už indėlį kovoje su pandemija
Katalina Kariko ir Drew Weissmanas – šių metų Nobelio medicinos premijos laureatai.

Atradimai – gelbsti gyvybes
Karolio institute (Stokholmas, Švedija) veikiantis Nobelio komitetas įvertino biochemikės ir imunologo atradimus. Pastarieji padėjo išsamiau suprasti sąveiką tarp iRNR ir žmogaus imuninės sistemos.
 
Ką pavyko pasiekti mokslininkams? K.Kariko ir D.Weissmanas sugebėjo šitaip modifikuoti uridiną (vieną nukleozidų), kad asmens imuninė sistema iRNR netraktuotų kaip svetimkūnio. Dėl šios priežasties, kitaip nei anksčiau, žmogaus organizme nekyla uždegiminės reakcijos. iRNR vakcinų genetinės molekulės modifikuoja baltymų gamybą ir padeda imituoti kilusią infekciją. Taigi asmens imuninė sistema mokosi atpažinti ir susidoroti su tikru virusu.

 
„Pirmą kartą ši idėja buvo pademonstruota 1990 metais, tačiau tik XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje D.Weissmanas ir K.Kariko sukūrė metodą, leidžiantį kontroliuoti pavojingą uždegiminę reakciją, kuri pasireiškė gyvūnams, veikiamiems šių molekulių, ir taip atvėrė kelią saugių vakcinų žmonėms kūrimui“, – rašoma BNS pranešime.
 
Nuosekliai (nuo 2005 metų) vykdytų tyrimų rezultatai padėjo sukurti „Pfizer/BioTech“ ir „Moderna“ vakcinas nuo koronaviruso. Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius dr. Polas Hanteris pastebi, kad iRNR technologijos pritaikymas padėjo išgelbėti žmonių gyvybes. Profesorius svarstė, kad galbūt be iRNR vakcinų tik dabar suvaldytume pandemiją.
 
Naujosios iRNR technologijos leidžia vakcinas gaminti dideliais kiekiais. „Klasikinėms vakcinoms prieš virusą reikia, kad šis būtų kultivuotas ir išgautas iš vištos embrionų arba ląstelių kultūrų. Tai užtrunka labai ilgai – virusą reikia kultivuoti ir gauti dideliais kiekiais. Naujoms iRNR pagrindu pagamintoms vakcinoms užtenka tik vieno dalyko – teisingai sintezuoti informacinę RNR, naudojant K.Kariko ir D.Weissmano įdiegtas modifikacijas. Šis išradimas tapo pagrindu kuriant „Pfizer / BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas“, – Vilniaus universiteto pranešime aiškino profesorius Tomas Kačergius.  
 
Pastebėtina, kad išplėtota iRNR technologija taip pat naudojama kovojant su kitomis ligomis. Pavyzdžiui, gripo ir širdies nepakankamumui gydyti. B.Pankhania svarsto, kad ši technologija galėtų būti panaudojama ir kuriant vakcinas nuo autoimuninių (pvz., vilkligės) arba net nuo dalies onkologinių ligų.   
 

Biochemikės kelias – ilgas ir sunkus  
Vengrų biochemikė ir amerikiečių imunologas žiemą vyks į Švedijos sostinę Stokholmą. Gruodžio 10 dieną (minint chemiko Alfredo Nobelio (1833-1896) mirties metines) Nobelio premijos bus įteiktos pažangiausiems inovatoriams, įvairių mokslo ir meno sričių atstovams. Laureatai gaus diplomą, aukso medalį ir 11 mln. Švedijos kronų (952 tūkst. eurų). Pernai Nobelio medicinos premija buvo apdovanotas švedų genetikas Svante Pääbo.     
 
K.Kariko tapo tryliktąja moterimi, laimėjusia Nobelio medicinos premiją. Pirmą kartą tokia premija 1947 m. įteikta vengrų biochemikei Gerty Theresa Randitz-Cori.

 
Būsimosios biochemikės K.Kariko karjera prasidėjo gimtojoje Vengrijoje. XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai iRNR tyrimų sritis dar nebuvo pažengusi. Reikšmingas posūkis mokslininkės karjeroje įvyko 1985 m., kuomet ji gavo darbo pasiūlymą iš Temple universiteto (JAV). Kartu su vyru ir dvejų metų dukra K.Kariko išvyko į Vakarus. Už Atlanto jos laukė daugybė profesinių (ne)sėkmių. Mokslininkė tikėjo, kad nuosekliai dirbdama iRNR tyrimų srityje gali įnešti svarų mokslinį indėlį.   
 
Iki Nobelio premijos K.Kariko buvo įvertinta daugiau nei šimtu skirtingų akademinių apdovanojimų. Iš vyro lūpų išgirdusi, kad tapo Nobelio premijos laureate biochemikė džiaugsmingai nustebo. Laureatės sėkme džiaugiasi draugai ir artimieji. Viena jų – K.Kariko dukra, dviejų Olimpinių aukso medalių laureatė, irkluotoja Susan Francia. 
 
K.Kariko atviravo, kad ją palaikė mama. Pastaroji daugelį metų puoselėjo viltį, jog dukra bus įvertinta Nobelio premija. „Deja, prieš penkerius metus ji mirė, sulaukusi 89 metų. Galbūt ji klausosi iš viršaus“, – BNS citavo laureatę.  


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris