Sulaukė daug kritikos
Buvo tikėtasi, kad nuo kitų metų kovo Kanada taps viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kuriose bus leidžiama mirti su gydytojo pagalba dėl lėtinių psichikos sutrikimų.
 
Tačiau ketvirtadienį Kanados teisingumo ministras Davidas Lametti pareiškė, kad Vyriausybė sieks atidėti medicininės pagalbos mirštantiems žmonėms programos plėtrą, sulaukus visos šalies psichiatrų ir gydytojų kritikos. „Mes girdime ir reaguojame, kad įsitikintume, jog judame į priekį apdairiai“, – leidiniui „The Guardian“ sakė D.Lametti.
 
Įrodė prieštaraujant Konstitucijai
Kai 2016 m. Kanada pirmą kartą priėmė įstatymus, leidžiančius medikų pagalbą ligoniui siekiant mirties, procedūra galėjo būti taikoma tik pacientams, sergantiems mirtina liga. Tačiau 2019 m. vienas Kvebeko teisėjas nustatė, kad ši taisyklė prieštarauja Konstitucijai, ir paskatino įstatymų leidėjus iš dalies pakeisti esamus įstatymus, įtraukiant ir tuos suaugusiuosius, kurių mirtis nebuvo pagrįstai numatoma.
 
Įstatymo projektas C-7, priimtas pernai kovą, atspindėjo teismo susirūpinimą, tačiau įstatymų leidėjai dar dvejiems metams sustabdė jo galiojimą pacientams, sergantiems psichikos ligomis. Dar vienam įstatymo įsigaliojimo atidėjimui prireiktų naujų teisės aktų, kurių Kanados parlamentas turėtų imtis, grįžęs po žiemos atostogų 2023 m. sausio pabaigoje. „Pradėjome neoficialiai diskutuoti, – sakė D.Lametti, – ir manome, kad turim platų palaikymą“.
 
Toronto ligoninės „Princess Margaret Cancer Care“ psichiatrė Madeline Li teigia pajutusi palengvėjimą po tokio Vyriausybės sprendimo: „Didžiuojuosi, kad esu kanadietė, žinau, kad mūsų Vyriausybė tai tikrai turėjo omenyje, kai įsipareigojo išlaikyti pusiausvyrą tarp pagarbos autonomijai ir pažeidžiamų asmenų apsaugos, – kalba ji. – Ir aš manau, kad tai iš tikrųjų suteikia gydytojams laiko išmokti, apmąstyti ir suvokti, kaip ji galėtų pagerinti mūsų medicininės pagalbos mirštantiems žmonėms praktikos saugumą... Tai suteikia mums laiko pagerinti bendrą priežiūros kokybę.“
 
M.Li tikisi, kad šis papildomas laikas padės gydytojams parengti „geriausios praktikos gaires“ šalyje, kad būtų pašalintos, jos manymu, teisės aktų spragos, kurias šiuo metu užpildo provincijos.
 
Pernelyg daug laisvės?
Pripažindamas „psichiatrų nuomonių spektrą“, Li mano, kad dabartinės taisyklės suteikia per daug laisvės gydytojams: „Nemanau, kad pagalbos mirštant sprendimui turėtų turėti įtakos individualios gydytojo vertybės“.
 
Kiti ekspertai nemato pagrindo teiginiams, kad nėra institucinio pasirengimo psichikos ligą įtraukti kaip kriterijų. „Kaip atrodo „pasirengimas“? Ką tiksliai tai reiškia? Ką reikia padaryti, kad būtume „pasiruošę“ ir kaip žinosime, kad tai padarėme? – klausia Monrealio universiteto psichiatrė ir Federalinės psichikos ligų komisijos pirmininkė Mona Gupta. – Jei pažiūrėtume į įvairias sudėtingas, svarbias medicinines veiklas mūsų sveikatos priežiūros sistemose, kuriose yra gyvybės ir mirties klausimai, visoje šalyje galėtume rasti pasirengimo įvairiausiems dalykams kišenių. Bet tai nereiškia, kad mes to nedarome.“
 
M.Gupta perspėjo, kad Vyriausybės sprendimas dar labiau atitolina aktyvų pripažinimą pacientų teisių, anksčiau teoriškai pripažintų federalinės vyriausybės. „Jei vyriausybė ketina priimti sprendimą ir toliau atimti iš konkrečios žmonių grupės... teisę, kuria gali naudotis visi kiti visuomenės nariai, tai turi būti pagrįsta tam tikra įtikinama logika“, – teigia M.Gupta. „Plėtra“ nepatvirtino jos požiūrio, kad federalinė vyriausybė priėmė sprendimą „pratęsti teisių atėmimą“ žmonėms, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis. „Turi būti konkrečios gairės, kada šis nuolatinis teisių atėmimas baigsis“, – pabrėžia ji.
 
Advokatai „nusivylę“
Įvairios advokatų grupės federalinės vyriausybės sprendimą atidėti įstatymo galiojimą psichikos ligoniams taip pat kritikavo. Kanados organizacija „Dying With Dignity“ teigia esanti „nusivylusi“: „Dabartinis psichikos sutrikimų turinčių asmenų pašalinimas iš gyvenimo pabaigos pasirinkimo yra stigmatizuojantis, diskriminuojantis ir prieštaraujantis Konstitucijai, – teigiama grupės pranešime. – Turime vengti kurti kliūtis, kurios pailgintų sunkias kančias.“
 
Teisingumo ministras D.Lametti nenurodė, kiek laiko Kanados Vyriausybė sieks atidėti įstatymo dėl mirties padedant medikams galiojimą. Kad priimtų bet kokį teisės aktą – ar jis būtų už, ar prieš – valdantieji liberalai neišsivers be opozicinių partijų paramos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!