Mikologė Giuliana Furci: Čilė yra šalis mikofobė

Tautvilė Linkutė
2021-09-10
Mikologė iš Čilės teigia atradusi paslaptingą, dažnam svetimą ir nesuprantamą, tačiau gyvybei itin svarbų grybų pasaulį. Atsitiktinis grybas miške paskatino Giuliana Furci tapti viena geriausių grybų eksperčių pasaulyje, privertusia pakeisti teisinę Čilės sistemą, kad ši taptų palanki tiems patiems grybams.
Mikologė Giuliana Furci: Čilė yra šalis mikofobė
„Nors grybai mus supa visur, Čilė yra mikofobė, jei galima taip pasakyti. Ne veltui mūsų šalis kartais vadinama Pietų Amerikos brite, mat yra itin konservatyvi maisto klausimais ir labai jau vengiama eksperimentuoti ragaujant naujas grybų rūšis“, – sako mikologė Giuliana Furci.

Grybų karalienė
19-metė G.Furci po atogrąžų miškus vaikščiojo neturėdama tikslo būti mikologe. Tąkart netoli Čilės rajono ežero pakrantės ji turėjo paspęsti spąstus nykstančioms Darvino lapėms, sugauti įkliuvusias, jas pažymėti ir paleisti laisvėn. Tuo metu ji biologijos programoje studijavo akvakultūras, tačiau vaikštinėjant miške jos akį patraukė raudonai oranžinis grybas.
„Nežinojau jo pavadinimo ir mane tada tarsi elektra nukrėtė, kad gi apskritai informacijos apie Čilės grybus tragiškai trūksta, jos tiesiog nėra. Tada ir nusprendžiau, jog tapsiu ta, kuri apie šiuos grybus sužinos viską, ką įmanoma, ir supažindins pasaulį“, – netikėtą pažintį su grybais prisiminė Giuliana.
 

Nuo to momento praėjo daugiau nei dvidešimt metų, o G.Furci iš tiesų paskyrė gyvenimą vienos svarbiausių, bet mažiausiai tyrinėtų organizmų grupių studijoms bei išsaugojimui. Ji tapo pirma Čilės biologe-mikologe, aprašiusia vietos grybų pasaulį ir įvairovę, o Čilė tapo pirmąja šalimi pasaulyje į savo teisės aktus įtraukusia grybų, mielių, pelėsių ir kerpių apsaugą.
„Mano misija – grąžinti teisingumą grybams ir grybeliams. Kad ir kaip tai skambėtų. Tai vieni šauniausių ir svarbiausių Žemės organizmų ir apskritai mūsų planetoje gyvybė neegzistuotų, jei ne jie. Tačiau grybai kažkodėl iki šiol nėra pakankamai įvertinti“, – įsitikinusi mokslininkė.
 
Be grybų nebūtų Žemės
„Grybai yra perdirbėjai, skaidytojai – jie užtikrina, kad energija visada tekėtų ekosistemose. Grybai leidžia augalams gyventi už vandens ribų, vandens paviršiuje aprūpindami juos maistinėmis medžiagomis ir drėgme mainais už cukrų, pagamintą fotosintezės metu. Jie taip pat padeda gyvūnams virškinti maistą. Esu įsitikinusi, jog grybai netgi leidžia augalams bendrauti tarpusavyje. Plonos mikorizės grybų sruogos jungia skirtingas šaknų sistemas ir leidžia keistis informacija bei maistinėmis medžiagomis“, – su užsidegimu apie grybų reikšmę pasakoja mikologė.
 
Pasak Giulianos, grybai svarbūs ne tik gamtinėms ekosistemoms, bet ir žmonių gyvenimui ir net kiekvienai jų dienai. Nors šie organizmai neretai yra glitūs, ne patys patraukliausi akiai ar lytėjimui, jie atsakingi už viską – nuo duonos ar alaus iki antibiotikų. Pasak mikologės, grybai mus ne tik maitina, bet ir gydo. Statinai, iš kurių gauname cholesterolio kiekį mažinančių junginių, taip pat yra kilę iš grybų. Toks vaistas kaip penicilinas – iš pelėsių. Grybai taip pat atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant klimato krizę, mat jie sugeba sutraukti anglį ir skatinti biologinę įvairovę. Yra net Amazonės grybas, galintis suskaidyti plastiką. „Jie yra būtini norint išlaikyti pusiausvyrą aplinkoje visomis prasmėmis“, – teigia G.Furci.
 
Grybingiausios vietos ne Varėnoj
Čilę G.Furci apibūdiną kaip vieną grybingiausių kraštų. Šiaurėje – sausiausia dykuma, centriniuose šalies regionuose vyrauja Viduržemio jūros klimatas, o pietuose – atogrąžų miškai, fiordai ir net tundra. Čilė turi vieną ilgiausių pakrančių ir keletą subtropinių salų, tad tokia ekosistemų įvairovė, natūralu, garantuoja ir įvairių grybų įvairovę. 

 
„Kiekvieną kartą eidama į lauką randu naujų rūšių – čia tikra aukso kasykla. Per valandą galiu surinkti daugiau nei šimtą rūšių grybų, nenuklysdama daugiau nei trisdešimt metrų. Mikologų bendruomenėje sutariame, kad težinome apie penkis dešimt procentų visų grybelinių rūšių Žemėje“, – pasakoja G.Furci.
 
Mikologės kambaryje studijoje sukrauta šimtai grybų mėginiais pripildytų maišelių, gausų grybų ornamentų ir ji net turi iš grybų pagamintą skrybėlę. Pasak jos, čia grybai auga visur, o daugiausiai ir geriausiai – Patagonijos regione. Jį pusiau dalija Andų kalnai, tad klimatas įvairuoja nuo subtropinio šiaurėje iki subantarktinio pietuose. Šiame regione auga ir Notfaginių šeimos rūšies medžių ir net dešimtys grybų rūšių vaisius krauna būtent ant jų. Vienų rūšių grybai čia krauna apvalainas kekes, panašias į smegenis, jais aplimpa kamienus bei medžių šakas. Paplitusi grybų rūšis Cytarria yra žinoma kaip Llao arba „Pan de Indio“ (indiška duona) ir yra šiek tiek saldaus skonio bei primena golfo kamuoliukus.

 
„Jaučiu tobulą malonumą tyrinėdama vietas, kur kiti nekelia kojos, kur sunku eiti, klimatas atšiaurus, oro sąlygos nelepina. Bet ta grybų įvairovė, kurią atrandu, man yra pats geriausias šio darbo atlygis. Tokios ekspedicijos trunka kelias savaites, jos nėra lengvos, mat einu į regionus, kuriuose nėra nei vandens, nei elektros. Galiu neštis tiek, kiek pakeliu ant nugaros ir surinkti ribotą kiekį naujų grybų pavyzdžių, bet tai – didžiulis malonumas. Tiesa, kartą pasiklydau ir teko klaidžioti bent dvi paras, kol radau orientyrą ir kelią atgal“, – pasakoja mikologė.
 
Įtrauks į nacionalinę virtuvę
Nors vietinės tautos ir tautelės Čilėje augančius grybus nuo seno naudojo tiek maistui, tiek vaistams, G.Furci nori ištirti kuo daugiau grybų rūšių ir su jomis supažindinti ne tik Čilės gyventojus, bet ir gretimas šalis ar net pasaulį.
„Nors grybai mus supa visur, Čilė yra mikofobė, jei galima taip pasakyti. Ne veltui mūsų šalis kartais vadinama Pietų Amerikos brite, mat yra itin konservatyvi maisto klausimais ir labai jau vengiama eksperimentuoti ragaujant naujas grybų rūšis“, – sako G.Furci.
 
Mikolgė mėgina pakeisti šias nuostatas, kiek įmanoma šviečia visuomenę apie naujas grybų rūšis, kas valgoma, o kas ne. Bendradarbiaudama su Čilės maisto šefais, kulinarais, dalydamasi paruošimo instrukcijomis G.Furci tikisi, jog su laiku Čilėje bus siūloma išmėginti ir daugiau grybų patiekalų, greta nacionalinės virtuvės senbuvių ir keliautojai, atsižvelgiant į sezoną, galės ragauti vadinamųjų „miško vištų“ ar „Cytarria“ grybus su vietos morengais. Giuliana net pamažu mėgina sukurti didesnę Čilės grybų vidaus rinką, skaito paskaitas apie tvarų jų surinkimą, nuėmimą, pakavimo metodus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica