Vokietijai naudinga specialistų imigracija 
Naujas rumunės medikės Elena Ioana Braicu gyvenimas prasidėjo prieš aštuonerius metus – praėjus dviems metams po to, kai Rumunija prisijungė prie ES. Tuomet gydytoja pradėjo dirbti didžiausioje Vokietijos Charité ligoninėje. „Rumunijoje gyvenau pakankamai gerai. Bet man buvo svarbu tobulėti, kad galėčiau dirbti ir kilti puikiai veikiančioje sveikatos sistemoje. Vokietijoje turiu dirbti kur kas daugiau, tačiau kopti karjeros laiptais taip pat daugiau šansų“, – prisipažino E.Braicu. 
 
Remiantis Vokietijos statistiniais duomenimis, šalyje gyvena daugiau nei 225 tūkst. bulgarų, daugelis jų turi aukštąjį išsilavinimą. Žinoma, Vokietijos darbo rinka pasipelnė iš tokios imigracijos, tačiau Bulgarijai – tai didžiuliai nuostoliai. Šios šalies Mokslų akademija spėja, kad po penkerių dešimties metų šalis bus netekusi 400 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų. Rumunijos sveikatos sektorius taip pat nukentėjo labiausiai. Per dešimtmetį iš šalies išvyko maždaug 43 tūkst. farmacininkų, be to, Vokietijoje dirba mažiausiai 5 tūkstančiai rumunų medikų.
 
„Protų prieaugis“
Prieš trejus metus jaunas rumunas odontologas Kostas Ifandopol nusprendė emigruoti į Berlyną. Baigęs studijas Bukarešte metus dirbo tėvynėje, bet netruko suprasti, kad svajonės atidaryti nuosavą kliniką čia įgyvendinti nesugebės.
„Vokietijoje kur kas didesnės galimybės. Čia geromis sąlygomis galiu gauti banko paskolą ir turėsiu dirbti tik penkiolika dvidešimt metų, o ne keturiasdešimt kaip Rumunijoje, kad galėčiau ją išmokėti. Vokietijoje uždirbu dešimt kartų daugiau nei namuose“, – pasakoja K.Ifandopol.
 
Bulgarų gydytojai irgi renkasi tokį patį kelią. Šiandien šalis, kurioje gyvena apie septynis milijonus žmonių, teturi 28 tūkst. gydytojų. Prieš septynerius metus šalyje dirbo 35 tūkst. medikų. Nors Bulgarijai ir Rumunijai tai - didžiulė netektis, Vokietijos klinikos dėl specialistų imigracijos įgijo „protų prieaugį“.
 
„Kai kuriems Vokietijos regionams nepakaktų medicinos personalo, jei gydytojai iš Rytų Europos čia neatvyktų“, – teigia Charité ligoninės ginekologijos skyriaus vadovas Jalid Sehouli. Medikas yra gimęs marokiečių imigrantų šeimoje, todėl jam patinka ligoninės komandos multikultūriškumas.
 
Neigiamos ar teigiamos pasekmės?
Pasak Jungtinių Tautų tyrimo, 3,5 mln. rumunų dirba užsienyje. Bulgarijos populiacija per pastarąjį dešimtmetį taip pat susitraukė – daugiau nei milijonas emigravo nuo geležinės uždangos griuvimo. Tokie emigracijos mastai turėjo neigiamą poveikį Bulgarijos ekonomikai, kadangi dauguma emigravusiųjų – kvalifikuoti darbuotojai.
 
Beje, investuotojai iš Vokietijos dažnai priekaištauja dėl aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo Bulgarijoje. Bet migracijos tyrimai atskleidžia, kad išsilavinusių žmonių migracija ne visada reiškia praradimą. Šalies žmogiškieji ištekliai nebūtinai yra išeikvojami, jei nusprendžiama daugiau investuoti į švietimą. Negana to, daugelis žmonių, kelerius metus praleidę užsienyje, grįžta namo. Kaip bebūtų, emigracija neabejotinai neigiamai veikia sveikatos sektorių.  

---

 
Tarp kitko
Gydytojai bėga iš Graikijos
Graikų gydytojų emigracija tęsiasi jau šešerius metus nepaisant to, kad ligoninėms itin trūksta medikų. Daugelis emigruojančių specialistų renkasi Europą. Iš jų didžioji dalis vyksta į Jungtinę Karalystę. Tiesa, pernai emigarntų skaičius į šią šalį krito dėl „Brexit“.
Praėjusiais metais Atėnų medikų asociacija išdavė 487 sertifikatus gydytojams, kurie norėjo išvykti į JK – tai maždaug 300 mažiau nei užpernai. Iš viso licencijų medikams asociacija išdavė daugiau nei tūkstantį ir tai puse šimto mažiau nei 2015-aisiais.
 
Daugiausia licencijų dirbti užsienyje praėjusiais metais buvo skirta tiems medikams, kurie savo profesiją įgijo Graikijoje, bet nesugebėjo rasti darbo nacionalinėje sveikatos sistemoje. Prioritetinės šalys graikų šeimos gydytojams yra JK, Vokietija, Kipras, Prancūzija, Šveicarija ir Švedija. Pastaraisiais metais graikų dėmesį patraukė Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – pateiktos 44 užklausos. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!