Vėluoja atlikti darbus

Nors Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Bartoš Arlukovič apie galimybę šalyje turėti papildomą sveikatos draudimą kalba dar nuo praėjusių metų, tačiau kol kas jo vadovaujama ministerija nėra pasiruošusi pristatyti, kaip šis atrodys. Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos viceministras Slavomir Neumann apsilankė Parlamento sveikatos komitete, į kurį buvo iškviestas pristatyti jau atliktų darbų. Tačiau pristatyti nelabai turėjo ką... „Sudarėme komisiją, nes to norėjo parlamentarai. Dabar dar negalime atsakyti jiems, kaip bus sutvarkytas papildomas sveikatos draudimas, todėl diskutuoti su jais nelabai yra apie ką. Nebent apie baimes ir fobijas, susijusias su projektu. Po kelių savaičių baigsime darbus, konsultuosimės su specialistais ir galėsime pristatyti projektą, dabar tegalime parodyti kelis lapus“, - sakė S.Neumann. Pasak jo, į komitetą jis buvo iškviestas staiga, be išankstinio perspėjimo, todėl ministerija nespėjo net paruošti mokomosios medžiagos parlamentarams. Už tokias kalbas politikui nesilpnai kliuvo. Sveikatos komiteto narė Anna Zalevska po susitikimo su viceministru pasakė, jog šis sugaišo parlamentarų laiką, nes negalėjo atsakyti į jokius jam pateiktus klausimus. „Jeigu ministerija ruošiasi papildomo sveikatos draudimo projektą pristatyti kovo mėnesį, jau dabar turėjo parodyti pirminius skaičiavimus, planus. Mums nereikia pamokymų, susitvarkysime. Tačiau panašu, mokyti reikia sveikatos apsaugos ministrą Bartošą Arlukovičių“, - sakė A.Zalevska. 

 

Pacientai nenukentės

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos sveikatos apsaugos ministras kalbėdamas apie papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą pabrėžė, jog šis bus socialiai teisingas bei tikrai neskirstys šalies gyventojų į turtinguosius ir mažiau pasiturinčius. „Įstatymas turi užtikrinti, kad asmenys, nepajėgiantys įsigyti papildomo sveikatos draudimo, nebus nuskriausti. Jiems negali būti ribojamas medicinos paslaugų prieinamumas“, - tuomet kalbėjo B.Arlukovič. Tačiau jau po mėnesio pripažino, jog galimybė apsidrausti papildomai kelia gyventojams nerimą. Esą nepasiturimai gyvenantieji dabar turės dar ilgiau laukti eilėse pas specialistus, o visas privilegijas gaus tik turtingieji. „Iš tikrųjų mes siekiame tas eiles mažinti. Surinkdami daugiau lėšų į sveikatos sistemą galėsime pagerinti gydytojų darbo sąlygas, įsigyti daugiau aparatūros“, - gyventojus ramino sveikatos apsaugos ministras. 

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat tikino neleisiąs skriausti mažesnes pajamas gaunančių gyventojų. „Nenorime, kad papildomas sveikatos draudimas supriešintų žmones. Tie, kurie negalės jo įsigyti nebus siunčiami „į eilės galą“ ir verčiami laukti, kol medicinos paslaugos bus teikiamos papildomai apsidraudusiems“, - sakė Lenkijos premjeras. Praėjusių metų pabaigoje jis įpareigojo sveikatos apsaugos ministrą paruošti planą, kaip bus mažinamos eilės šalies gydymo įstaigose. 

 

Leis sutaupyti

Kontraversiškai Lenkijoje vertinamas papildomas sveikatos draudimas, pasak B.Arlukovič, iš tikrųjų yra labai naudingas šaliai. Jis padės ne tik surinkti daugiau lėšų į sveikatos biudžetą, bet ir leis sutaupyti gyventojams. „Papildomas sveikatos draudimas leis surinkti į sveikatos sistemą tuos pinigus, kuriuos šiandien gyventojai palieka privačiose gydymo įstaigose, atskirai mokėdami už apsilankymus bei procedūras“, - įsitikinęs ministras.

Lenkijos draudimo rūmai taip pat tvirtina, jog papildomas sveikatos draudimas naudingas visiems pacientams. „Tai pagerins sveikatos paslaugų prieinamumą bei paties gydymo kokybę. Šiandien „iš savo kišenės“ lenkai sumoka apie 30 milijardų zlotų kasmet. Ir šie pinigai panaudojami neefektyviai, nes pinigai, kurie turėtų patekti į sveikatos biudžetą, jo nepasiekia. Be to, gyventojai galės savanoriškai pasirinkti įstaigą, kuri jų sveikatą draus papildomai. Draudikas tuo tarpu galės derėtis su gydymo įstaigomis dėl palankesnių gydymo kainų. Todėl papildomas draudimas bus tikrai naudingas sergančiajam“, - teigia Lenkijos draudimo rūmų atstovai. 

 

Tarp kitko:

Dauguma ES šalių turi papildomąjį sveikatos draudimą, kuris papildo visuomeninį sveikatos sistemos finansavimą.  Kai kuriose ES šalyse (pvz., Čekijoje, Estijoje, Portugalijoje, Vokietijoje) papildomasis draudimas atlieka pakaitinio draudimo funkciją. Juo draudžiami asmenys, kurie negali draustis privalomuoju draudimu arba neprivalo draustis privalomuoju draudimu ir gali pasirinkit privatųjį sveikatos draudimą.