Ligoninės be elektros
Dar metų pradžioje pasaulio ekspertams beliko tik trūkčioti pečiais dėl žlungančios Venesuelos sveikatos sistemos. Tuomet žinomas beisbolo žaidėjas Marcos Carvajal (34 m.) ligoninėje mirė nuo plaučių uždegimo, nes gimtojoje šalyje jis paprasčiausiais negavo antibiotikų. Mat gydymo įstaigos jų tiesiog neturi. Reikiamų vaistų bandyta atsisiųsti iš JAV, deja, jauno vyro gyvybė užgeso anksčiau, nei medikamentai buvo pristatyti.
 
Ekspertai teigia, kad per pusmetį situacija šalyje dar pablogėjo. Mirtingumas nuo ligų, kurias būtų galima išgyti, išaugo kelias dešimtis procentų.
Venesuelos farmacijos federacijos duomenimis, šiandien ligoninės negauna 85 proc. žmonių gyvybėms gelbėti būtinų vaistų, jau nekalbant apie onkologinių ligų gydymą.
„Venesuelos sveikatos apsaugos sistema žlugo. Kai kuriose ligoninėse net nėra elektros, o dalyje atsisakyta pacientų maitinimo, nes tam nėra pinigų. Per pastaruosius ketverius metus iš šalies išvyko trylika tūkstančių gydytojų. Trūksta net elementarių medicinos priemonių, todėl dalis žmonių, kuriems reikalinga skubi pagalba, miršta jos nesulaukę. Situacija katastrofiška, bet ar tai kam rūpi?“ – teigė visuomenės sveikatos propagavimo grupės „Codevida“ atstovas Francisco Valencia.

Nepriėmė humanitarinės pagalbos
Pasak Venesuelos farmacijos federacijos pranešimų, valstybė visiškai neturi vaistų rezervo. Jau daugiau nei pusmetį specializuotos gydymo įstaigos negauna net 90 proc. reikiamų onkologinių vaistų. Venesueliečiai medikamentų bando įsigyti juodojoje rinkoje. Tiesa, pastaruoju metu nemaža dalis vaistų šalį pasiekia nebetinkami vartoti. Beje, žmonės dėl infliacijos dažnai neturi galimybių įsigyti net ir tokių preparatų.

„Esu po inksto transplantacijos. Turiu vartoti specialius vaistus, bet nuo praėjusių metų rugpjūčio nuėjusi į ligoninės vaistinę jų negaunu. Dabar geriu pirktus iš kontrabandininko, tiesa, jų galiojimas pasibaigęs. Gydytojai sako, kad rizikuoju savo sveikata, bet gal geriau taip, nei iš viso jų negauti“, - agentūrai „Reuters“ pasakoja Valencija.
Venesuelos prezidentas N.Maduro jau ne pirmą kartą atsisakė priimti humanitarinę pagalbą. Kelis kartus buvo sustabdytos siuntos su reikiamais medikamentais bei pirmosios pagalbos vaistinėlėmis. O valstybiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius metus naujagimių mirtingumas šalyje išaugo 30 proc., užsikrėtusiųjų maliarija nuo 2016 m. padaugėjo 76 proc.
 
Prabangos prekė
„Bloomberg“ pranešė, kad nebeįperkami ne tik vaistai ar vištiena, bet ir prezervatyvai. „Valstybėje dabar toks chaosas, kad mes net dėl sekso turime stoti į eilę. Tai yra dugnas“, – sakė 31 metų reklamos agentūros kūrybos direktorius Jonatanas Montilla. Naftos kainų kritimas lėmė didelį įvairių prekių – nuo sauskelnių iki dezodorantų – trūkumą Venesueloje, kuri importuoja beveik viską, ką suvartoja, o žalios naftos eksportas sudaro apie 95 proc. užsienio valiutos uždarbio.
 
Recesijos ištiktoje Venesueloje infliacija viršijo 63 proc. Dėl pingančios naftos smarkiai sumažėjo kontraceptikų prieinamumas. O Venesuela Pietų Amerikoje išsiskiria kaip daugiausiai nėščiųjų ir paauglių, užkrėstų ŽIV, turinti valstybė. „Dėl prezervatyvų trūkumo kyla grėsmė visoms prevencijos programoms, su kuriomis dirbome pastaruoju metu“, – sakė ne pelno organizacijos, skirtos ŽIV prevencijai, generalinis direktorius Jonathanas Rodriguezas. Aukcionų portale „MercadoLibre“, kuriame venesueliečiai perka deficitinius produktus, 36 prezervatyvų rinkinys „Trojan“ kainuoja 4760 bolivarų (755 dolerius pagal oficialių kursą). Palyginimui, minimali alga Venesueloje sudaro 5,6 tūkst. bolivarų. Juodojoje rinkoje, kurioje apsiperka dolerių turintys žmonės, kaina siekia apie 25 dolerius.

---

 
Tarp kitko
Venesuela patiria didžiulį maisto trūkumą, nors šios socialistinės šalies naftos atsargos yra didžiausios pasaulyje. Vyriausybės pareigūnai dėl maisto deficito kaltina dešiniuosius palaikančius verslo savininkus, kurie, anot jų, slepia produktus, siekdami sėti chaosą, o valdžios priešininkai tvirtina, kad šias problemas lėmė ilgi netinkamo ekonomikos valdymo metai. Maisto gamyba ir importas mažėja, infliacija – kyla. Kai kurie Venesuelos gyventojai bando auginti daržoves prie namų, nes jų nebeįperka. Neseniai suformuotos Miesto ūkininkavimo ministerijos vadovė Lorena Freitez tikisi, kad, įgyvendinant Vyriausybės remiamą miesto ūkininkavimo kampaniją, iki kitąmet daržai prie namų galės patenkinti iki 20 proc. maisto paklausos.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!