Skurdžiose šalyse – vaikų mirtys
Aplinkos veiksniai labiausiai trumpina gyvenimus silpniausiai išsivysčiusiose šalyse. Tokiose valstybėse keturi iš dešimties mirštančiųjų yra vaikai iki penkiolikos metų ir tik du iš dešimties – suaugusieji, sulaukę septyniasdešimties ar vyresni. Daugiausia žmonių pasiglemžia infekcinės ligos: kvėpavimo takų, ūminės žarnyno infekcijos, ŽIV ir AIDS, maliarija bei tuberkuliozė. Nemažą dalį sudaro priešlaikinio gimdymo traumos.
 
Išsivysčiusiose šalyse situacija kitokia. Septyni iš dešimties mirusiųjų yra septyniasdešimtmečiai ir vyresni asmenys. Šio amžiaus žmonės dažniausiai miršta nuo lėtinių ligų: širdies ir kraujagyslių, lėtinių kvėpavimo, vėžio, demencijos, diabeto. Tik viena iš šimto mirčių yra vaikų iki penkiolikos metų.
 
Kenkia ir užterštas oras, ir radiacija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, neigiamas aplinkos poveikis žmonijos sveikatai pasireiškia įvairiose srityse. Daug įtakos gyvenimo trukmei turi oro ir vandens užterštumas, netinkamos sanitarinės sąlygos, radiacija, chemikalų naudojimas žemės ūkyje.
 
Ekonomiškai stiprios valstybės skiria daug lėšų šiems veiksniams sumažinti, todėl nenuostabu, kad dėl neigiamo aplinkos poveikio labiausiai kenčia silpniau išsivysčiusios šalys. Pietryčių Azijos regione beveik 4 mln. gyvybių kasmet pasiglemžia ligos ir nelaimės, susijusios su aplinkos įtaka. Vakarų Ramiojo vandenyno regione aplinkos veiksniai lemia 3,5 mln. mirčių, Afrikoje – 2 mln. mirčių per metus. Mažiausiai aplinka trumpina gyvenimus Amerikos regione – čia kasmet dėl priežasčių, susijusių su aplinkos poveikiu, miršta mažiau nei 1 mln. gyventojų.
 
Kenksminga aplinka lemia didesnį gyventojų mirštamumą nuo įvairių kritinių ligų, taip pat didina mirtinų sužalojimų tikimybę. Iš 12,8 mln. gyvybių, kurias kasmet pasaulyje pasiglemžia aplinkos veiksniai, beveik trečdalį – 4,8 mln. – sudaro mirtys dėl insulto ir išeminių širdies ligų. 1,7 mln. gyventojų miršta dėl netyčinių sužalojimų, tiek pat – nuo vėžio.