Karas Ukrainoje gilina pasaulinę maisto krizę

Aneta Vaitkienė
2022-06-03
rusijos invazija į Ukrainą pasaulyje kelia ekonomines pasekmes ir didina maisto trūkumą. rusija ir Ukraina yra pagrindinės žemės ūkio tiekėjos, o besitęsiantis konfliktas, kurio metu išsyk du pagrindiniai veikėjai iškrito iš rinkos, tik išryškino pasaulinės maisto tiekimo grandinės trapumą.
Karas Ukrainoje gilina pasaulinę maisto krizę
Pasaulio lyderiai aštriai sukritikavo rusijos geopolitinį šantažą grūdų eksportu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 24 d. per Pasaulio ekonomikos forumą Davose pareiškė, kad Maskva ne tik subombardavo Ukrainos grūdų sandėlius, bet ir prilaiko savo pačios maisto eksportą kaip galimo šantažo įrankį.

Blokadų sustabdymas
rusijos puolimo strategijos apima gyvybiškai svarbių maisto eksportui uostų, blokadą ir bombardavimą. Gegužės 10 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė susirūpinimą dėl neišvengiamos maisto krizės ir prašė tarptautinių lyderių nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nutraukta Ukrainos uostų blokada Juodojoje jūroje ir taip leistų kviečiams pasiekti vartotojus.
 
Sankcijos ir laivybos Juodojoje jūroje blokada iš esmės sustabdė eksportą iš rusijos, palikusios išėjimą nebent sausuma, į kaimynines draugiškas šalis. Tai savo ruožtu pradėjo didinti pasaulines grūdų ir aliejinių augalų sėklų bei bendras maisto kainas. rusijos naftos draudimai taip pat sukėlė pasaulinius energijos kainų šuolius. Ir rusija, ir jos sąjungininkė Baltarusija, kuriai taip pat taikomos kai kurios ekonominės sankcijos, yra pagrindinės žemės ūkio trąšų gamintojos ir eksportuotojos. Aukštos trąšų kainos gali turėti didelį poveikį maisto gamybai.

 
Vakarų sankcijos ir maisto trūkumas
O štai rusija savo grūdų gamybos nesustabdė ir tęsia eksportą per Juodąją bei Azovo jūras. Maža to, agentūros „Conflict Intelligence Team“ palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad išvežami bei Rytų rinkose bandomi parduoti ir Ukrainoje pavogti praėjusių metų derliaus grūdai. rusijos prezidentas putinas per ekonomikos pareigūnų susitikimą Maskvoje pareiškė, kad šiemet šalyje tikimasi rekordinio kviečių derliaus. Tačiau Vakarų rusijai įvestos sankcijos sutrikdė logistiką ir mokėjimus, todėl daugelis sandorių tapo sudėtingi, o gal net neįmanomi. Sankcijos taip pat gali sustabdyti ir pesticidų bei sėklų importą, o tai gali lemti mažesnį bei prastesnės kokybės derlių, nei žada diktatorius.
 
Pasaulinis maisto trūkumas automatiškai reiškia ir maisto kainų kilimą. Kiekvienos kategorijos maisto produktų kainos augo jau nuo 2020 m. pabaigos, tačiau labiausiai nukentėjo pasaulinės grūdų ir augalinio aliejaus rinkos, kuriose svarbų vaidmenį atlieka ir Ukraina, ir rusija. FAO maisto kainų indeksas – maisto prekių krepšelio tarptautinių kainų mėnesinio pokyčio matas – 2022 m. kovo mėn. užfiksavo visų laikų aukščiausią lygį – 159,3 punkto, 12,6 proc. daugiau nei vasario mėnesį, kai jis jau buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo indekso sukūrimo 1990 m. Visa tai kelia grėsmę maisto saugumui šalyse, kurios ir taip yra ekonomiškai pažeidžiamos ir priklausomos nuo rusiškų bei ukrainietiškų kviečių, pavyzdžiui, Vidurio Rytuose, Afrikoje ir Centrinėje Azijoje.
 
Alexas Smithas, maisto ir žemės ūkio produkcijos analitikas iš Breakthrough Institute (JAV, Kalifornija), yra minėjęs, kad, pavyzdžiui, Libanas iš Ukrainos paprastai gauna apie 50 proc. viso kviečių poreikio ir jau dabar susiduria su viena baisiausių krizių. Afrikos šalys, kurios jau patyrė maisto krizę dėl COVID-19 pandemijos ir stichinių nelaimių, tokių kaip sausros, potvyniai ir nuošliaužos, dabar taip pat jau susiduria su maisto trūkumu ir kylančiomis kainomis.
 
Pasaulio lyderiai aštriai sukritikavo rusijos geopolitinį šantažą grūdų eksportu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 24 d. per Pasaulio ekonomikos forumą Davose pareiškė, kad Maskva ne tik subombardavo Ukrainos grūdų sandėlius, bet ir prilaiko savo pačios maisto eksportą kaip galimo šantažo įrankį. „Tai yra bado ir grūdų panaudojimas valdžiai“, – sakė ji.
 

Debatuose Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Pasaulio maisto programos (WFP) vykdomasis direktorius Davidas Beasley pareikalavo, kad pasaulio lyderiai nedelsiant imtųsi veiksmų nuimti Juodosios jūros uostų blokadą ir tuo padėti 276 mln. pasaulio piliečių, kuriems antraip gresia badas. Jis pridūrė, kad jei greitai nebus imtasi priemonių, „ateinančiais metais šio vangumo poveikis bus jaučiamas jau visame pasaulyje“.
 
Krizė Ukrainoje taip pat išryškino vis didėjantį atotrūkį tarp nepasiturinčių šalių finansavimo ir jų tikrųjų poreikių, ypač kai kuriose skurdžiausiose šalyse. Pavyzdžiui, kovo pradžioje JT paskelbė skubų kreipimąsi dėl humanitarinės pagalbos Ukrainai. Iki balandžio 15 d. ji buvo finansuota 65 proc. užprašytos apimties. O štai šalys, kurios kreipėsi anksčiau ir kurioms grėsė badas, dėl šio konflikto paramos lėšų gavo daug mažiau. Balandžio 15 d. duomenimis, Afganistano prašymas buvo finansuotas vos 13,5 proc.; Pietų Sudano ‑ 8,2 proc., o Somalio ‑ atitinkamai tik 4,4 proc. Bendras finansavimas pasaulio humanitarinėms reikmėms sudarė vos 6,5 proc. prašomo lygio.
 
Uždraudė eksportą į Vidurinę Aziją

Kovo mėnesį Rusija iki birželio laikinai uždraudė grūdų eksportą į Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) valstybes nares – Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją. Tačiau Baltarusijai, taip pat EES narei, buvo padaryta išimtis. Reaguodamas į tai, Kazachstanas uždraudė kviečių eksportą kaimynėms Centrinėje Azijoje.
 
Kazachstanas ‑ didelis kviečių gamintojas, tačiau jis taip pat importuoja palyginti pigius kviečius iš Rusijos nacionaliniam vartojimui ir perpardavimui į kitas šalis, tokias kaip Tadžikistanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas ir Kirgizija. Šios šalys apie 90 proc. importuojamų kviečių gauna iš Kazachstano.
 
Pagalba ir galimi sprendimai
Gegužės 23 d. Pentagonas pranešė, kad apie 20 šalių paskelbė naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai. Danija įsipareigojo atsiųsti į Ukrainą raketas „Harpūnas“ ir priešlaivines raketas, kurios galėtų padėti nutraukti blokadą ir užtikrinti maisto siuntų išleidimą. ES savo ruožtu teigia ketinanti nutiesti sausumos koridorių į Lenkijos Baltijos jūros uostus. Šį planą paskelbė bloko žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechozki per JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferenciją gegužės 10 d. Wojciechozki paminėjo Gdansko ir Gdynės uostus kaip perspektyviausius variantus.
 
Išbandoma tiekimo grandinė ir per Lietuvą, aplenkiant Baltarusiją. Gegužės mėnesį jau buvo atlikti du bandomieji grūdų pervežimai geležinkeliu, susidūrę su kai kuriomis kliūtimis: mat Ukrainoje ir Lietuvoje naudojamos rusiško standarto geležinkelio vėžės, o Lenkijoje – europietiškos. Tad derliaus kelionę sulėtino ir būtinybė jį perkrauti Šeštokuose. Iš Klaipėdos jūrų uosto, kurio birių krovinių terminalas puikiai pritaikytas panašaus tipo kroviniui, ukrainietiškai grūdai – kukurūzai, miežiai ar rapsai – galėtų būtų gabenami į kitus Baltijos šalių jūrų uostus, o iš ten išskirstomi po visą pasaulį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Jau turime pagrindo kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas

    Jau turime pagrindo kalbėti apie plaučių vėžio gydymo perspektyvas

    Rokiškėnas Stasys Samulionis dar prieš kelias dienas laukė kompiuterinės tomografijos tyrimo atsakymo – prie&s...
    R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu

    R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu

    Net trisdešimt devynerių metų slaugytojos darbo stažą sukaupusi, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo apdovanojimą pelniusi Kl...

    Budinti vaistinė


    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

    Sveika šeima


    Širdžiai irgi reikia atostogų

    Vis dažniau kalbama, jog tam, kad širdis būtų sveika, reikia rasti būdų jai pailsėti nuo alinančios įtampos ir streso. Puiki išeitis – poilsinė kelionė. Kelionių nereikėtų vengti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tik prieš išvykstant rekomenduojama pasitikrinti sveikatą. Ir visiems ...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip susapnuoti dramblį?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip susapnuoti dramblį?
    Jei peršalo jūsų siela...
    Henrikas Vaitiekūnas Jei peršalo jūsų siela...
    Dar viena lietuviška dvejonė
    Henrikas Vaitiekūnas Dar viena lietuviška dvejonė

    Naujas numeris