Žemėje tebetūnantys karinės technikos ir ginkluotės likučiai dešimtmečiais išlaiko pavojingą potencialą, be to, sprogdami sukelia papildomų iššūkių ekologijai: granatos, minos ir kiti sviediniai sunaikina pastatus, o jie griūdami į aplinką išmeta asbesto dulkes. Sviediniui pataikius į naftos perdirbimo gamyklą, išsilieję nafta ir chemikalai prasiskverbia į žemę ir vandens telkinius. Bet, lyg šito būtų maža, ir patys sviediniai pripildyti nuodingų cheminių junginių, kurių pėdsakai po sprogimų lieka dirvoje.
 
Naujienų agentūros „Reuters“ (kuri savo ruožtu remiasi Ukrainos mokslininkų tyrimu) duomenimis, cheminėmis karo liekanomis jau užteršta mažiausiai 10,5 mln. hektarų Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės. Patekusios į vandenį ar dirvožemį, anksčiau ar vėliau jos pateks ir į žmogaus organizmą – per augalus, gyvūnus ar geriamąjį vandenį. Bent jau taip mano toksikologai. Tikslios informacijos apie tai, kaip cheminės medžiagos veikia dirvožemyje ir kokį poveikį jos gali turėti žmonių sveikatai, kol kas nėra.
 
Nuodingos medžiagos ir sunkieji metalai
„Ką tik pradedame jūroje atsidūrusios amunicijos tyrimus, – kalba Kylio universitetinės ligoninės Toksikologijos instituto direktorius prof. Edmundas Mazeris. – Nepaisant daugybės neatsakytų klausimų, tyrimas jau leidžia daryti išvadą: toksiškos cheminės medžiagos kelia pavojų gyvoms būtybėms.“
 
Anot jo, vien vokiškosios Šiaurės ir Baltijos jūrų dalies jūros dugne rūdija 1,6 mln. tonų karinės amunicijos. Dėl jų irimo į vandenį patenka toksiškas kokteilis, keliantis pavojų jūros ekosistemai ir vėliau su jūros gėrybėmis atkeliaujantis į mūsų lėkštes. Šaudmenyse esančios pavojingos medžiagos – tai sprogmenys ir sunkieji metalai. Prie sprogmenų priskiriamas trotilas (trinitrotoluenas TNT), priklausantis sprogiųjų nitroaromatinių junginių grupei.
 
Tyrimų duomenimis, TNT daro ilgalaikį neigiamą poveikį kraujui, kepenims ir blužniai. Jis taip pat veikia kaip kancerogenas. Toksikologai, stebėję sprogmenų toksinų sklidimą jūroje, priėjo prie išvados, kad TNT, pasklidęs iš nuskendusių šaudmenų, kenkia jūros gyvūnams ir žuvims. „TNT pažeidžia dauginimosi procesus, mažina populiacijų augimą ir jūrų gyvūnų raidą“, – teigia prof. E.Mazeris.
 
Gyvsidabris, arsenas ir švinas
Be pačios sprogiosios medžiagos TNT, ginkluotėje dažnai būna tokių sunkiųjų metalų, kaip arsenas ar kadmis – jie taip pat gali sukelti vėžį. „Sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris, dažniausiai randami detonatoriuose, jie naudojami, kad TNT sprogtų greičiau, – aiškina E.Mazeris. – Gyvsidabris taip pat yra vienas sunkiųjų metalų ir kenkia nervinėms ląstelėms. Tai gali sukelti vaikų apsigimimus. Švinas gali turėti panašų poveikį ir sukelti vaisiaus anomalijas bei persileidimus.“
 
Katerina Smirnova iš Ukrainos mokslų akademijos A.N.Sokolovskio Dirvotyros ir agrochemijos instituto, vienos pirmaujančių dirvožemio mokslo ir dirvožemio apsaugos mokslo institucijų, teigia, kad Charkovo regiono dirvožemio mėginiuose jau buvo nustatyta didelė kancerogeninių sunkiųjų metalų – švino ir kadmio – koncentracija. K.Smirnovos kolegė, to paties instituto mikrobiologė Oksana Naydenova aiškina, kad sunkieji metalai neigiamai veikia bakterijų veiklą dirvožemyje: „Jie slopina augalų raidą ir mikroelementų tiekimą, o tai savo ruožtu sukelia augalų fiziologinius sutrikimus ir mažina jų atsparumą ligoms.“
 
Tačiau toksinai nebūtinai lieka dirvoje. Pavyzdžiui, E.Mazerio teigimu, TNT gali būti nešamas bei sklaidomas vėjo, o lietus ardo medžiagas, esančias giliau dirvoje. „Ištirpusios, jos gali patekti į paviršinius vandenis, užteršti upelius, upes ir ežerus“, – aiškina toksikologas.
 
Remdamasis Šiaurės ir Baltijos jūrose atliktų tyrimų rezultatais, E.Mazeris padarė išvadą, kad cheminės medžiagos kaupiasi ir maisto grandinėje. „Esame susirūpinę, kad valgantiems užkrėstą žuvį žmonėms gresia rimta rizika“, – sako mokslininkas.
 
Kancerogeninės medžiagos patenka ir į gruntinius vandenis. „Taigi, kyla pavojus ir geriantiems vandenį“, – sako E.Mazeris. Be to, prasisunkęs vanduo gali paskleisti į dirvą gyvsidabrį, kurį pasisavina augalai. Per įvairių rūšių grūdus ir daržoves cheminės medžiagos patenka į žmogaus organizmą.
 
Amžiams išdeginta žemė?
Toksikologas apskaičiavo, kad po Ukrainos karo Juodoji jūra tikriausiai bus tokios pat būklės kaip Šiaurės ir Baltijos. Ji pavirs jūra, pilna nuodingos amunicijos, kuri greičiausiai bus greitai ten užmiršta. Toksikologas ir jo komanda ieško sprendimų, kaip pašalinti toksišką TNT iš jūros: „Turime vilties, kad tai padaryti galės tam tikros bakterijos“. Tačiau mokslininkai kol kas nerado tokios bakterijos, kurią būtų galima visam laikui panaudoti šiems tikslams, todėl sunkiųjų metalų problema vis dar išlieka.
 
E.Mazeris daro prielaidą, jog viršutinius dirvožemio sluoksnius galima būtų nukasti, kad būtų pašalinti sunkieji metalai ir TNT, o dirvožemis vėl taptų tinkamas naudoti. Tačiau tokios korekcinės priemonės yra brangios ir užima daug laiko. „Preliminariais bendrais vertinimais, žemės fondo ir žemių Ukrainoje žala ir praradimas siekia daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių“, – apskaičiavo Sokolovskio instituto ekspertai. Kartu jie pabrėžia ir preliminarų vertinimų pobūdį.
 
Sunkiųjų metalų šalinimas reiškia tik jų saugojimą saugiomis pripažintose vietose. Kaip sako toksikologas E.Maseris, sunkusis metalas vis dar yra sunkusis metalas, „tu negali jo atsikratyti“.

---

 
Tarp kitko
I pasaulinio karo metais Belgijos miestas Ipras tapo stambaus mūšio lauku. 2011 m., nuo kovų praėjus daugiau nei šimtui metų, Belgijos mokslininkai atliko grunto tyrimus įvairiose buvusių kovų vietose. Tyrimų rezultatai dirvožemio mėginiuose vienareikšmiškai rodo vis dar padidėjusį švino ir vario kiekį. Turint omenyje per šį šimtmetį gerokai pakitusį karinių veiksmų pobūdį – jų intensyvumą ir artilerijos panaudojimą – galima tik spėlioti, kiek šimtmečių reikės, kad žemė Ukrainoje ir artimiausiose jai šalyse galų gale apsivalytų nuo okupantų pėdsakų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!