Ka­na­pės – prieš skaus­mą mal­ši­nan­čius vai­stus

Aneta Vaitkienė
2022-11-21
Pa­sau­ly­je ir to­liau dau­gė­jant mir­čių nuo per­do­za­vi­mo opio­i­dais, iš­ryš­kė­ja nau­ja įdo­mi ten­den­ci­ja: šiems pre­pa­ra­tams iš­ra­šy­tų re­cep­tų skai­čius šiek tiek ma­žes­nis vals­ty­bė­se, ku­rio­se ma­ri­hu­a­na yra le­ga­li­zuo­ta.
Ka­na­pės – prieš skaus­mą mal­ši­nan­čius vai­stus
Nors COVID-19 laikotarpis buvo įtemptas visiems, mokslinio tyrimo duomenimis, jaunesni suaugusieji – 18-25 metų amžiaus – pasižymėjo nepaprasta „sutrikdyta branda – padidėjusiu neurotiškumu ir sumažėjusiu malonumu bei sąžiningumu“.

Ga­li pa­keis­ti opio­i­dus

Veik­li­ą­ją me­džia­gą ma­ri­hu­a­ną, var­to­ja­mą dėl jos psi­cho­ak­ty­vių­jų, eu­fo­ri­ją su­ke­lian­čių sa­vy­bių bei ge­bė­ji­mo mal­šin­ti skaus­mą, ga­mi­na iš Azi­jos ki­lu­sios ka­na­pės. Šie ak­ty­vie­ji jun­gi­niai ži­no­mi ka­na­bi­noi­dų pa­va­di­ni­mu, ir na­tū­ra­liai ka­na­pė­se ran­da­mi yra du: THC – psi­cho­ak­ty­vus jun­gi­nys bei CBD, ne­su­ke­lian­tis jo­kių ypa­tin­gų po­jū­čių.

Dau­ge­lis ma­ri­hu­a­nos var­to­to­jų tei­gia ją var­to­jan­tys skaus­mui mal­šin­ti, o tai ro­do, kad leng­vai pri­ei­na­mi ka­na­bi­noi­dai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi sie­kiant kom­pen­suo­ti opio­i­dų, to­kių kaip mor­fi­nas ir ok­si­ko­do­nas, daž­niau­siai nau­do­ja­mų skaus­mui mal­šin­ti, var­to­ji­mą. Sau­ges­nė, na­tū­ra­li al­ter­na­ty­va opio­i­di­niams skaus­mą mal­ši­nan­tiems vais­tams bū­tų svar­bus žings­nis spren­džiant te­be­si­tę­sian­čią opio­i­dų epi­de­mi­ją.

Na­tū­ra­lūs or­ga­niz­mo opio­i­dai?

Va­šing­to­no uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos mo­kyk­los far­ma­ko­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras Ben­dža­mi­nas Len­das ti­ria opio­i­dus ir ka­na­bi­noi­dus, su­si­ju­sius su skaus­mo gy­dy­mu ir pik­tnau­džia­vi­mu me­džia­go­mis. Moks­li­nin­kas di­džiau­sią dė­me­sį ski­ria vais­tų jun­gi­nių, ga­lin­čių pa­leng­vin­ti lė­ti­nį skaus­mą be ga­li­mo per­do­za­vi­mo ir pri­pra­ti­mo kū­ri­mui.

„Mū­sų kū­nai tu­ri opio­i­dų sis­te­mą, ku­ri ga­li pa­dė­ti val­dy­ti skaus­mą, – pa­sa­ko­ja jis. – Šie opio­i­dai, tar­kim, en­dor­fi­nai, yra che­mi­nės me­džia­gos, iš­si­ski­rian­čios, kai or­ga­niz­mas pa­ti­ria stre­są, taip pat re­a­guo­jant į ma­lo­nią veik­lą. Ta­čiau pa­aiš­kė­ja, kad žmo­nės nė­ra vie­nin­te­liai or­ga­niz­mai, ga­lin­tys ga­min­ti opio­i­dus. XIX a. moks­li­nin­kai iš­si­aiš­ki­no, kad opio­i­di­nis mor­fi­nas, iš­skir­tas iš opi­jaus aguo­nų, veiks­min­gai mal­ši­no skaus­mą. Per kitus 150 me­tų moks­li­nin­kai su­kū­rė pa­pil­do­mų sin­te­ti­nių opio­i­dų, to­kių kaip hid­ro­ko­do­nas ir di­hid­ro­ko­dei­nas, ku­rie taip pat ma­ži­na skaus­mą.“
Ki­ti opio­i­dai, to­kie kaip he­roi­nas ir ok­si­ko­do­nas, yra pa­na­šūs į mor­fi­ną, ta­čiau tu­ri ne­di­de­lių skir­tu­mų, da­ran­čių įta­ką grei­čiui, ku­riuo jie pa­vei­kia sme­ge­nis. Fen­ta­ni­lio su­dė­tis dar uni­ka­les­nė. Jis – ga­lin­giau­sias opio­i­das, kal­tas dėl šiuo­lai­ki­nio jau­ni­mo nar­ko­ti­kų per­do­za­vi­mo ir mir­čių nuo to pa­di­dė­ji­mo.

Rak­tas į nu­skaus­mi­ni­mą

Na­tū­ra­liai ga­mi­na­mi ar sin­te­ti­niai opio­i­dai mal­ši­na skaus­mą, jung­da­mie­si prie spe­ci­fi­nių or­ga­niz­mo re­cep­to­rių – bal­ty­mų, vei­kian­čių kaip už­rak­tas, ku­rį ga­li­ma ati­da­ry­ti tik opio­i­di­niu rak­tu. „Vie­nas to­kių re­cep­to­rių, – pa­sa­ko­ja B.Len­das, – ži­no­mas kaip mu-opio­i­dų re­cep­to­rius, ran­da­mas skaus­mą per­duo­dan­čio­se ner­vų ląs­te­lė­se iš­il­gai nu­ga­ros sme­ge­nų. Ak­ty­vuo­ti mu-re­cep­to­riai su­sil­pni­na ląs­te­lės ge­bė­ji­mą per­duo­ti skaus­mo in­for­ma­ci­ją. Tai­gi, kai šie opio­i­dai cir­ku­liuo­ja or­ga­niz­me ir pa­sie­kia sa­vo re­cep­to­rius, dir­gik­liai, ku­rie pa­pras­tai su­kel­tų skaus­mą, į sme­ge­nis ne­per­duo­da­mi.“

To­kių pat re­cep­to­rių moks­li­nin­kai ran­da ir sme­ge­ny­se. Kai opio­i­dai ran­da sa­vo re­cep­to­rius, sme­ge­nys iš­ski­ria do­pa­mi­ną – va­di­na­mą­ją „ge­ros sa­vi­jau­tos“ che­mi­nę me­džia­gą, ku­ri ir­gi tu­ri sa­vo re­cep­to­rius. Iš da­lies dėl šios prie­žas­ties opio­i­dai ga­li grei­tai su­kel­ti pri­klau­so­my­bę. „Ty­ri­mai ro­do, kad šie re­cep­to­riai ska­ti­na sme­ge­nų at­ly­gio sis­te­mą, – tei­gia neu­ro­far­ma­ko­lo­gas, – ir to­les­nį nar­ko­ti­kų troš­ki­mą.“
Opio­i­dų re­cep­to­riai re­gu­liuo­ja­mi di­na­miš­kai: juos vei­kiant vis di­des­niam opio­i­dų kie­kiui, or­ga­niz­mas grei­tai pri­si­tai­ko de­ak­ty­vuo­da­mas re­cep­to­rius. Ki­taip ta­riant, or­ga­niz­mui rei­kia vis dau­giau opio­i­dų, kad skaus­mas bū­tų mal­ši­na­mas, o sa­vi­jau­ta pa­ge­rė­tų. Šis pro­ce­sas ži­no­mas to­le­ran­ci­jos pa­va­di­ni­mu. No­ras siek­ti vis di­des­nio ma­lo­nu­mo ir vis di­dė­jan­ti to­le­ran­ci­ja daž­nai tam­pa per­do­za­vi­mo prie­žas­ti­mi, to­dėl gy­dy­to­jai opio­i­dų pa­pras­tai ne­ski­ria il­ga­lai­kiam skaus­mui mal­šin­ti.

THC ir CBD po­ten­cia­las

„Dau­ge­ly­je ty­ri­mų, – tei­gia B.Len­das, – bu­vo įro­dy­ta, kad tiek THC, tiek CBD mal­ši­na skaus­mą, ta­čiau, svar­biau­sia, jie ski­ria­si tuo, prie ku­rių re­cep­to­rių jun­gia­si, kad su­kur­tų šį po­vei­kį. THC jun­gia­si prie ka­na­bi­noi­dų re­cep­to­rių, esan­čių vi­so­je cen­tri­nė­je ner­vų sis­te­mo­je, su­kel­da­mas įvai­rius at­sa­kus. Vie­nas to­kių – nar­ko­ti­nis ap­svai­gi­mas nuo ma­ri­hu­a­nos, o ki­tas – skaus­mo mal­ši­ni­mas. Be to, ma­no­ma, kad THC ma­ži­na už­de­gi­mą pa­na­šiai kaip prie­šuž­de­gi­mi­niai vais­tai, pa­vyz­džiui, ibup­ro­fe­nas.“

Prie­šin­gai nei THC, pa­na­šu, kad CBD jun­gia­si prie ke­lių skir­tin­gų re­cep­to­rių, ir dau­ge­lis šių re­cep­to­rių ga­li mal­šin­ti skaus­mą. Svar­bu tai, kad šis pro­ce­sas ne­rei­ka­lau­ja di­de­lių ma­ri­hu­a­nos kie­kių, kaip kad bū­na THC at­ve­ju. „Ka­dan­gi jie nu­kreip­ti į skir­tin­gus re­cep­to­rius, THC ir CBD ga­li bū­ti veiks­min­ges­ni kar­tu, o ne at­ski­rai, ta­čiau rei­kia dau­giau ty­ri­mų su gy­vū­nų mo­de­liais ir žmo­nė­mis“, – ma­no moks­li­nin­kas.
Ka­na­bi­noi­dai, jo tei­gi­mu, taip pat ga­li bū­ti nau­din­gi ir ki­to­mis są­ly­go­mis. „Dau­ge­lis ty­ri­mų pa­ro­dė, – iš­var­di­ja jis, – kad me­di­ci­no­je pa­tvir­tin­ti ka­na­bi­noi­di­niai vais­tai veiks­min­gi esant skaus­mui ir ki­tiems simp­to­mams, to­kiems kaip spaz­mai, py­ki­ni­mas ir ape­ti­to pra­ra­di­mas.“


Ty­ri­mai ju­da

Kar­tu su THC ir CBD jun­gi­niu moks­li­nin­kai pra­de­da ty­ri­nė­ti šių dvie­jų ka­na­bi­noi­dų nau­do­ji­mą skaus­mui mal­šin­ti, kom­bi­nuo­jant jį su esa­mais opio­i­dais. Šis ty­ri­mas at­lie­ka­mas jau ne tik su gy­vū­nais, bet ir su žmo­nė­mis. Jo tiks­las – su­pras­ti gy­dy­mo ka­na­bi­noi­dais kar­tu su opio­i­dais nau­dą (skaus­mo mal­ši­ni­mą) ir ri­zi­ką – pir­miau­sia grės­mę kil­ti pri­klau­so­my­bei. Ti­ki­ma­si, kad THC ar­ba CBD ga­li pa­dė­ti su­ma­žin­ti opio­i­dų kie­kį, bū­ti­ną stip­riam skaus­mui mal­šin­ti, ne­pa­di­di­nant pri­klau­so­my­bės ri­zi­kos.

„Pa­vyz­džiui, vie­na­me ty­ri­me bu­vo iš­ban­dy­tas rū­komų ka­na­pių ir ok­si­kon­ti­no de­ri­nys, – pa­sa­ko­ja B.Len­das, – skir­tas skaus­mui mal­šin­ti ir nuo­tai­kai pa­ge­rin­ti. Nu­sta­ty­ta, kad ben­dras gy­dy­mas pa­ge­ri­no skaus­mo mal­ši­ni­mą, bet taip pat pa­di­di­no vais­tų tei­kia­mą ma­lo­nu­mą. Tai, kaip ir ri­bo­tas ki­tų ty­ri­mų skai­čius, ro­do, jog gry­no­sios nau­dos ga­li ne­bū­ti.“

Ta­čiau no­rint su­pras­ti, ar ka­na­bi­noi­dus ir opio­i­dus ga­li­ma sau­giai var­to­ti kar­tu skaus­mui mal­šin­ti, rei­kės at­lik­ti dar daug dau­giau pa­na­šaus po­bū­džio ty­ri­mų. Vis dėl­to, ka­na­bi­noi­dų nau­do­ji­mas kaip opio­i­dų pa­kai­ta­las iš­lie­ka per­spek­ty­vi skaus­mo gy­dy­mo stra­te­gi­ja. Ki­tas ty­ri­mų de­šimt­me­tis grei­čiau­siai su­teiks svar­bių nau­jų įžval­gų apie ka­na­bi­noi­dų te­ra­pi­nį po­ten­cia­lą lė­ti­nio skaus­mo gy­dy­mui. Ka­dan­gi ma­ri­hu­a­nos le­ga­li­za­vi­mas pa­sau­ly­je nors ir lė­tai, bet vis­gi ir to­liau plin­ta, jos nau­do­ji­mas me­di­ci­no­je ne­abe­jo­ti­nai augs eks­po­nen­tiš­kai. 

Kanapių produktai

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

      Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai



      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris