Paslaptinga liga
Chloe diagnozuotas sindromas – kūno vientisumo tapatybės sutrikimas (KVTS), (ang. Body Integrity Identity Disorder). Tai - psichinis sutrikimas, kuriam būdingas troškimas sužaloti save, pažeisti regą ar net amputuoti visiškai sveikas galūnes. Daugelis specialistų aiškina, esą noras sužaloti kūną kyla iš neatitikimo tarp paciento pojūčių ir tikrosios kūno struktūros.
Istorijos herojė tapti neįgalia įsisvajojo ankstyvoje vaikystėje. Chloe būdama ketverių patikėjo, kad gamta suklydo, apdovanodama ją sveikomis kojomis. Mergytė pavydžiai stebėdavo neįgalius vaikus, norėdama būti tokia kaip jie. Kai Ch.White teta nelaimingo atsitikimo metu susilaužė kojas, mergaitė nutarė pasekti jos pavyzdžiu. Dviračiu Chloe leidosi aukšta nuokalne mėgindama sunkiai susižaloti, tačiau planas neišdegė: ji atsipirko keliomis mėlynėmis ir įdrėskimais.
 
„Daug metų jaučiausi vieniša – manęs niekas nesuprato, nemaniau, kad yra daugiau žmonių, išgyvenančių tuos pačius simptomus“, - teigia moteris. Augdama ji išmoko slėpti keistas svajones, tačiau prieš maždaug dešimtmetį, internete suradusi KVTS bendruomenės forumą, įsidrąsino ir įsigijo neįgaliojo vežimėlį... „Sėdėdama vežimėlyje, jaučiuosi savimi, net nesusimąstau, kad kažkas ne taip. Kai vaikščioju savo kojomis, ėjimas mane trikdo. Vaikščiojimas man – nenatūrali būsena“, – žurnalistams pasakojo Ch.White.
 
Nors moteris dviračiu nebevažinėja, šeima ir draugai baiminasi dėl jos saugumo. Ji – aistringa slidininkė. Artimieji su baime stebi slidinėjančią Chloe, nes ši renkasi sudėtingas trasas, išvysto didelį greitį. Mokslininkė pripažįsta ieškanti adrenalino ir neatmeta galimybės, kad kelionės į kalnus vieną dieną pasibaigs sunkia trauma. „Mintis, kad slidinėdama galiu susižaloti, suteikia palengvėjimą. Jaučiu nuolatinį nerimą, o ekstremalus sportas padeda nusiraminti“, – teigia Chloe.
 
Šiurpi savigyda
Kūno vientisumo tapatybės sutrikimas labai retas, tačiau gerai žinomas psichiatrams. Kol kas nėra aišku, kiek žmonių gyvena kankinami šio sindromo. KVTS nėra išsamiai ištirtas, sudėtinga jį klasifikuoti. Didžiausia kliūtis tyrimams – klinikinių atvejų trūkumas. Sergantys asmenys vengia kreiptis į specialistus, be to, nėra žinių, kaip efektyviai šį sindromą gydyti. Dauguma sergančiųjų įsitikinę, kad jiems reikia ne psichiatro pagalbos, o chirurgo peilio. Interneto amžiuje tokie žmonės pagalbos ieško anoniminiuose forumuose, KVTS pacientus vienijančiose interneto platformose. Specialistų teigimu, virtualios bendruomenės neatlieka paramos funkcijos. Paskatinti interneto KVTS pacientai vis dažniau mėgina išpildyti troškimą gyventi su fizine negalia.
 
Štai Chloe trokšta brangios ir nelegalios operacijos. Jai pavyko rasti gydytoją, kuris atliktų procedūrą, po kurios jos kojos būtų paralyžiuotos. Vienintelė kliūtis – operacijos kaina. Šiurpios svajonės įgyvendinimas atsieitų 16 tūkst. svarų (per 17 tūkst. Eur), padengti reikėtų ir kelionės išlaidas – šundaktaris gyvena svetur. Moters nejaudina procedūros rizikos. „Galbūt niekada neįpirksiu operacijos, tačiau jeigu ją pasidarysiu, žinau, nesigailėsiu“, – neabejoja Chloe.
 
Kol vieni svajoja apie operacijas, kiti ima jautį už ragų ir „gydosi“ naminiais metodais. Štai jauna amerikietė Amber Jewel Shuping žurnalistams džiaugsmingai porina apie apakimą. Mergina lankėsi pas psichologą, tačiau jos istorija verčia abejoti specialisto kvalifikacija. Psichologas pareiškė, kad jokie pokalbiai čia nepadės ir pacientei į akis įlašino... vamzdžių skysčio. Dėl stipraus skausmo A.Shuping kreipėsi į medikus, kurie visomis išgalėmis stengėsi gelbėti regą. Iš pradžių jos laukė nusivylimas: chemikalai degino akis, bet atsimerkusi ji vis dar matė pasaulį. Tačiau paaiškėjo, kad ragena pažeista negrįžtamai. Po gero pusmečio regėjimas visiškai užtemo. Paaiškėjus, kad susižalojo tyčia, merginos išsižadėjo šeima, bet šiandien A.Shuping sako esanti laiminga: „Aklumas man nereiškia sunkesnio gyvenimo. Priešingai, aklumas mane išlaisvino.“
 
Kanadietis, save praminęs Vienarankiu Džeisonu (ang. One-Hand Jason), ranką nusikirto pats. Džeisono artimieji iki šiol tiki, kad vyrą ištiko nelaimingas atsitikimas, tačiau amputacija buvo gerai suplanuota. Ištisus mėnesius vyras gilinosi į jos subtilybes. Vyriškis susipažino ir su pirmosios pagalbos niuansais – juk nukirtus ranką yra rizika mirtinai nukraujuoti. Rankos tikslumą išmėgino pjaustinėdamas iš mėsinės įsigytas gyvūnų kūno dalis. Vienarankis Džeisonas optimistiškas: nors prarado galimybę groti saksofonu, sakosi gyvenantis visavertį gyvenimą.

---

 
Tarp kitko
Kad save žalojantys asmenys turėtų ne rankas kapotis, o psichinę sveikatą gydyti, abejonių lyg ir nekyla. Deja, KVTS atvejai atsiremia į medicinos teisės spragas. Kaip pastebi Ciuricho universitetinės ligoninės neuropsichologas Peteris Bruggelis, daugelis psichiatrų apie šį sindromą žino per mažai, tad KVTS gali likti nediagnozuotas. Pacientui jau susižalojus, gresia teisinė atsakomybė. Netyčia praradus regą, nusikirtus galūnę ar ištikus paralyžiui, medicinines išlaidas padengia valstybė. O paaiškėjus, kad asmuo susižeidė savo noru, iš jo būtų pareikalauta mažų mažiausiai sumokėti už gydymą, tačiau, anot P.Bruggelio, įmanoma užsidirbti ir teistumą.

---

 
Komentaras
Gydytojas psichiatras Rytis Leonavičius:

- Kūno vientisumo tapatybės sutrikimui būdingas iškreiptas savęs suvokimas. Su tuo dažnai susiduria plastikos chirurgai. Tiesa, amerikiečiai į šį sutrikimą žiūri kitaip nei mes. JAV yra daug tyrimų šia tema, KVTS suprantamas kaip atskiras sindromas. Lietuvoje laikomės kitų diagnostikos kriterijų, KVTS nėra identifikuotas kaip savarankiška liga. Šis sutrikimas kaip simptomas eina koja kojon su kitomis psichikos ligomis, depresija, priklauso neurozinių sutrikimų spektrui, gali būti susijęs su haliucinacijomis. KVTS dažnai išryškėja paauglystėje, brendimo metu. Lietuvoje mažiems vaikams to beveik nefiksuojame.
Mūsų psichiatrai patys nesikiša į kiekvieną tokio sutrikimo atvejį. Jei žmogus nori įsivaizduoti, kad yra aklas, bet niekam nekliudo, tegul. Tačiau kai tai ima trukdyti aplinkiniams, įsikišame mes. Kalbant apie gydymą, taikome vaistinius preparatus – neuroleptikus, taip pat labai stiprią psichoterapiją, naudojame Zigmundo Froido sukurtus metodus. Dėl pasveikimo vieningo atsakymo nėra. Su gydymu visi šie reikalai turėtų praeiti, tačiau daug priklauso nuo gydytojų ir paciento noro pasveikti. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!