Sukilo medikai
JAV medikai pristatė peticiją, reikalaujančią panaikinti mokslinių tyrimų dėl ginkluoto smurto draudimą. Ją pasirašė daugiau nei du tūkstančiai gydytojų iš visų pusės šimto valstijų.
Minėtas draudimas, palaikomas Nacionalinės ginklų asociacijos, nutildė tiek JAV Ligų kontrolės prevencijos ir Nacionalinių sveikatos institutų mokslininkus. 1996 metų šie neturėjo galimybės surinkti pakankamai svarių įrodymų, pagrįstų tyrimais apie ginklų keliamą žalą visuomenei. Argumentai paprasti – ginklo panaudojimas nėra liga, tad šioms įstaigoms valstybė negali finansuoti tokio pobūdžio tyrimų.
„Man apmaudu, kad sprendžiant ginkluoto smurto problemą šalyje, per pastaruosius du dešimtmečius padarėme labai menką pažangą“, – kalbėjo viena mokslinių apribojimų priešininkių, pediatrė iš Pietų Bronkso Nina Agraval. „Per visą karjerą nuolat mačiau vaikus, kurie buvo išgelbėti nuo tymų, staigios kūdikių mirties sindromo, net autoavarijų, nes visais šiais klausimas buvo atliekami išsamūs moksliniai tyrimai. Nesuvokiama, kodėl tokio pat pobūdžio tyrimai yra draudžiami, kai kalbame apie ginkluotą smurtą“, – tęsė medikė.
Anot jos, šią smurto rūšį siekta susieti su psichikos sveikatos problemomis ir jų tyrimais, nepaisant to, kad tyrimai rodo, jog tik trys procentai sergančiųjų psichinėmis ligomis yra įtraukiami į ginkluoto smurto veikas.
Ekspertai vertina, kad mirtys nuo ginklo gali netrukus viršyti avarijose žuvusiųjų skaičių. Pastaroji šiuo metu yra pagrindinė mirčių priežastis JAV. Jei ir toliau nebus atliekami tikslingi moksliniai tyrimai, rasti efektyvių prevencijos priemonių ginkluoto smurto protrūkiams bus sudėtinga.
 
Teks keisti įstatymus
„Mass Shooting Tracker project“ duomenimis, nuo šių metų pradžios susišaudymuose JAV žuvo daugiau nei puspenkto šimto žmonių. Iki šios dienos įvyko daugiau nei pusketvirto šimto ginkluotų susirėmimų.
Bene daugiausiai aukų šiemet pareikalavusios žudynės įvyko praėjusią savaitę. JAV Kalifornijos valstijoje. San Bernardino mieste į rytus nuo Los Andželo per ginkluotą išpuolį žuvo mažiausiai 14 žmonių, dar tiek pat sužeista.
CNN teigimu, žudynėse galėjo dalyvauti nuo vieno iki trijų kaukėtų asmenų su „AK-47 tipo“ šaunamaisiais ginklais. Mažiausiai vienas įtariamasis buvo apsivilkęs neperšaunamą liemenę. Žudikai pasišalino iš socialinių paslaugų centro, kur ir vyko susišaudymas, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams.
Nusikaltėlių tapatybės ir motyvai nėra aiškūs. Kol kas, sprendžiant iš JAV žiniasklaidos pranešimų, neatmetama ir teroro akto versija.
Kitas, patį JAV prezidentą sukrėtęs ginkluoto smurto atvejis per pasaulio žiniasklaidos priemones nuskambėjo spalį. Po susišaudymo Rouseburgo koledže, tuomet kreipdamasis į visuomenę, B.Obama neslėpė pykčio dėl pastarųjų masinių žudynių mokykloje, kaltindamas įstatymų leidėjus, taip pat už juos balsuojančius žmones, kad nieko nedaroma opiu ginklų kontrolės klausimu.
„Kažkokiu būdu tai tapo rutina, – sakė prezidentas. – Tapome tam nejautrūs. Iš tiesų galime dėl to ką nors padaryti, tačiau mums teks keisti įstatymus. Vienas pats to negaliu padaryti. Man reikia Kongreso, valstijų įstatymų leidybos institucijų ir gubernatorių, kurie pasirengę dirbti su manimi šiuo klausimu paramos. Neturėtų būti paprasta tam, kuris nori padaryti žalą kitiems žmonėms, paimti į rankas ginklą“, – kalbėjo B.Obama.
JAV prezidentas siekė įstatymus pakeisti anksčiau, prieš trejus metus po vienoje Konektikuto mokyklų įvykusių masinių žudynių, kai jaunuolis nušovė savo motiną, dar apie trisdešimt žmonių, įskaitant mokyklos mokinius ir nusišovė pats. Tačiau tuomet Kongresas visu prašymus finansuoti mokslininkų darbą dėl ginkluoto smurto atmetė.