Birželio pradžioje JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė drastiškai apkarpanti finansavimą moksliniams tyrimams, kuriuose naudojami negimusio žmogaus vaisiaus audiniai. Mokslininkai nuogąstauja, kad toks sprendimas kelia pavojų daug žadančiam progresui.
Prieš mokslinius tyrimus, kuriuose naudojamos negimusio žmogaus vaisiaus ląstelės, nusiteikę aktyvistai juos lygina su rinka, kurioje prekiaujama abortuotų kūdikių kūno dalimis.
Aktyvistai džiūgauja
Mokslininkai tyrimams naudoja nebūtino aborto metu nutrauktos gyvybės audinius. Be to, jiems tinkamas vaisius turi būti bent aštuonių savaičių amžiaus, mat iki to laiko besimezganti gyvybė tebėra embriono stadijoje. Negana to, persileidimą patyrusios moters vaisius, mokslininkų teigimu, nėra tinkamas audinių šaltinis dėl genetinių nukrypimų.
JAV nuspręsta nutraukti sutartį, pagal kurią San Francisko universiteto eksperimentinės medicinos mokslininkų vykdytam tyrimui šalies Nacionalinis sveikatos institutas pernai skyrė 2 mln. dolerių (1,79 mln. EUR). Sunkėja ir naujų tyrimų finansavimo tvarka. Tai tik vienas sprendimų, pradžiuginusių prieš abortus nusiteikusiųjų stovyklą. Aktyvistai jau kurį laiką piktinosi šiais tyrimais, lygindami juos su rinka, kurioje prekiaujama abortuotų kūdikių kūno dalimis.
Dar praėjusių metų rudenį 85 Respublikonų partijai priklausantys JAV Kongreso nariai parašė laišką JAV Maisto ir vaistų administracijai. Jame teigiama, kad negimę vaikai nėra produktas, kuris gali būti perkamas ir parduodamas. O praktika, kai tyrimams naudojamos vaikų, kurių gyvybė buvo žiauriai nutraukta abortu, kūno dalys yra bjauri. Tiesa, 64 akademinių ir medicinos organizacijų atstovai išplatino atsakymą, ginantį tokių tyrimų naudą mokslui. Vis dėlto panašu, kad prezidento administracija nusprendė palaikyti pirmosios grupės poziciją.
Tyrimų nauda
Mokslininkų bendruomenės teigimu, prezidento administracijos sprendimas tėra trumparegiška politinė akcija. Nevyriausybinės organizacijos „Research! America“ atstovė Ellie Dehouney tikina, kad vykdoma itin griežta tyrimų projektų atranka. Parama suteikiama tik siūlymams, kuriuose įžvelgiamas naudingas, prie mokslo pažangos prisidedantis tikslas. Tyrimams, kuriuose naudojami negimusio žmogaus vaisiaus audiniai, netgi sukurtas atskiras etikos kodeksas. Kontraversiškos medžiagos rinkimą griežtai reglamentuoja įstatymai. Draudžiama gauti atlygį už žmogaus vaisiaus audinius. Būtinas ir mokslui vaisių paaukojančių moterų sutikimas, o gydytojams nevalia keisti aborto laiko ar metodo, siekiant įgyti tyrimams reikalingos medžiagos.
Negimusio vaisiaus ląstelės tyrimuose naudojamos dar nuo praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio. Prieštaringi audiniai pasitelkti ir kuriant vienu didžiausių XX a. medicinos laimėjimu laikomą vakciną nuo poliomielito. Nuo tada negimusio vaisiaus audiniai naudoti tūkstančiuose kitų projektų, skirtų išsigimimams, akių, Parkinsono ir Alzheimerio ligoms, AIDS bei stuburo smegenų traumoms tirti.
Šiuo metu žmogaus vaisiaus ląstelės intensyviai naudojamos siekiant išsiaiškinti, kurią smegenų dalį pirmiausia pažeidžia ZIKA virusas. Galimybė sužinoti tikslią ligos eigą suteikia mokslininkams vilčių sukurti dar efektyvesnį pavojingo viruso gydymą.
Mokslininkai teigia, kad vaisiaus ląstelės yra geresnės nei suaugusiųjų, nes gali transformuotis į bet kurią kūno ląstelę. Jos taip pat greitai atsikartoja ir turi kitokį imuniteto atsaką. Tai leidžia mokslininkams įšvirkšti jas laboratorinei pelei be rizikos, kad jas atmes gyvūno imuninė sistema. E.Dehouney priduria, kad vaisiaus ląstelių naudojimas tyrimams nesukelia žalos jokiai gyvai būtybei, tačiau turi potencialą gelbėti žmonių gyvybes bei sugrąžinti jiems sveikatą.
Alternatyvų nėra
Dalis mokslininkų, pasisakančių prieš vaisiaus audinių naudojimą tyrimams, kaip galimus pakaitalus nurodo beždžionių arba žiurkėnų ląsteles. Taip pat siūloma po gimdymo surinkti kraują iš virkštelės, mat šis turtingas kraują formuojančiomis kamieninėmis ląstelėmis. Vienas variantų: suaugusiųjų kamieninės ląstelės ir „organoidai“ – dirbtinai užaugintos, organus imituojančios ląstelės. Tačiau nė viena šių alternatyvų negali visaverčiai pakeisti žmogaus vaisiaus audinių.
Kai kurie mokslininkai kaip pakaitalą jau naudoja pluripotentines kamienines ląsteles. Pastarosios išgaunamos iš odos arba kraujo ląstelių, perprogramuotų į embriono būseną. Tačiau, ekspertų teigimu, ir šios ląstelės dar negali būti naudojamos kaip efektyvus negimusio vaisiaus audinių pakaitalas. Džono Hopkinso universiteto (JAV) mokslininkas Elijas Zambidis siekį rasti alternatyvą žmogaus vaisiaus audinių ląstelėms moksliniuose tyrimuose lygina su Šventojo Gralio paieškomis.
Tarp kitko
Žmogaus vaisiaus ląsteles naudojantiems tyrimams pavojus buvo kilęs ir praeityje. 1973 m. JAV įvykusi abortų legalizacija paskatino diskusijas, dėl kurių buvo įvestas moratoriumas valstybės finansuojamiems tyrimams, kuriuose pasitelkiami vaisiaus audiniai. Šitaip bent iš dalies atsigriebti bandė prieš abortų legalizaciją nusiteikę šalies politikai. Vis dėlto nustačius papildomas etikos taisykles moratoriumas po poros metų buvo nutrauktas. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, motyvuojant etiniais sumetimais, analogišką moratoriumą paskelbė ir prezidento R.Reigano administracija, tačiau jis buvo panaikintas vos tik šaliai pradėjo vadovauti B.Klintonas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: